Statybinės atliekos – skausmas ne tik akims, bet ir gamtai: primena, kodėl svarbu ne tik išvežti į aikštelę, bet ir rūšiuoti

Neretam, nusprendusiam atsinaujinti namus, galvos skausmą kelia ne tik dizaino sprendimai, tačiau ir statybinių atliekų tvarkymas. Nors šiomis atliekomis galima patogiai atsikratyti, o netinkamai išmestos jos aplinką gali užteršti itin stipriai ir ilgam laikui, aplinkosaugininkai vis dar praneša apie miškuose ar šalikelėse randamus savavališkus statybinių atliekų sąvartynus.

Sąvartynas. <br>KRATC nuotr. 
Sąvartynas. <br>KRATC nuotr. 
Atliekų aikštelė.<br>KRATC nuotr. 
Atliekų aikštelė.<br>KRATC nuotr. 
Gediminas Sendrius. <br>KRATC nuotr. 
Gediminas Sendrius. <br>KRATC nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-03-16 15:00

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovas Gediminas Sendrius sako, kad statybinės atliekos yra tarp populiariausių atliekų. Vien Klaipėdos regione per metus sutvarkoma apie 160 tūkst. tonų atliekų, iš kurių net 15 proc. yra būtent statybinės atliekos. Visgi didžiausia problema yra net ne susidarantis šių atliekų kiekis, tačiau jų rūšiavimas.

„Komunalines atliekas išrūšiuojame rūšiavimo įrenginiais ir atiduodame jas energijos gamybai arba perdirbimui, todėl į sąvartyną jų patenka tik 1,5 proc. Bet mūsų administruojamo Dumpių sąvartyno kalnas labiausiai auga dėl statybinių atliekų.

Paprastai sakant, sąvartynas yra ne komunalinių, o statybinių ir komercinių atliekų. Jos dažniausiai atvežamos sumaišytos, nerūšiuotos, nors net įstatymas numato, kad statybinės atliekos turi būti rūšiuojamos susidarymo vietoje“, – sako G.Sendrius.

Vežama ne į aikšteles, o į mišką

Tiek atliekų tvarkytojai, tiek aplinkosaugininkai neretai vis dar kraipo galvas, kodėl žmonės nusprendžia atliekomis atsikratyti nelegaliai. Savivaldybės nustatytą kiekį atliekų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse galima palikti visiškai nemokamai, o visoje šalyje tokių aikštelių yra virš 100, todėl sunku suprasti, kodėl atliekas kai kuriems patogiau vežti ne į tam skirtas vietas, o į gamtą.

Gediminas Sendrius sako, kad Klaipėdos regione dabar atliekų kiekis, kurį galima priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, yra netgi padidintas ir jo tikrai turėtų užtekti namus atsinaujinti nusprendusiai šeimai.

„Kiekis gyventojams yra padidintas – anksčiau priimdavome 250 kg iš vieno žmogaus, dabar jau priimame iki 500 kg per metus. Aikštelėse esame pastatę atskirą konteinerį medienos atliekoms, keramikos atliekoms (unitazams, kriauklėms), dar vienas konteineris skirtas putplasčiui, atskirai priimamos ir pavojingos atliekos, tokios kaip skardinės nuo dažų, skiediklių ar kitokių cheminių medžiagų“, – pasakoja G.Sendrius.

Jis primena, kad atliekas svarbu išrūšiuoti dar prieš atvykstant į aikštelę, o nepamiršti reikėtų patikrinti ir meistrų, dirbančių jūsų namuose. Vadovas sako, kad neretai po remonto statybininkai statybines atliekas išmeta ir į kieme esančius komunalinių atliekų konteinerius.

Tarša iš inercijos

Visgi daugiausia statybinių, griovimo atliekų, kaip teigia KRATC specialistas, susidaro ne iš smulkių butų remontų, o iš statybų įmonių. Nors rūšiuoti tikrai yra ką, neretai viskas metama į vieną didžiulį konteinerį.

„Ar esate matę, jog statybvietėje stovėtų keli skirtingi konteineriai skirtingoms atliekoms? Jei pasižiūrėtume į statybinių atliekų sudėtį – ten yra medienos, plastiko ir kartono pakuočių, pavojingų medžiagų, tokių kaip dažai ar skiedikliai, biriosios statybinės atliekos, blokeliai, čerpės, kurios dar tiktų ir pakartojamam naudojimui.

Priimant šias statybos atliekas Dumpių sąvartyne rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų priėmimo tarifai skiriasi. Pavyzdžiui, atvežus išrūšiuotą birią frakciją, už ją reikia mokėti vos 10 eurų už toną. Tuo tarpu nerūšiuotų atliekų priėmimas kainuoja nuo 150 iki 170 eurų už toną. Tai yra ženklus skirtumas“, – pastebi G.Sendrius.

Pagrindinis rūšiavimo motyvas – taupymas

Viena iš įmonių, rūšiuojančių statybines atliekas, yra „Versiculus“, kurios direktorius Paulius Gudynas sako, kad būtent kaina ir yra viena iš pagrindinių rūšiavimo priežasčių.

„Išrūšiuotas atliekas pigiau perduoti atliekų tvarkytojui, taigi rūšiuojame dėl finansinių priežasčių. Žinoma, ne visų atliekų rūšiavimas yra įmanomas statybvietėse, todėl nemažą dalį mišrių statybinių atliekų perduodame atliekų tvarkytojams“, – sako P.Gudynas.

Būtent kainą, kaip pagrindinę motyvacinę priemonę rūšiavimui, įvardija ir įvairias statybines atliekas priimančios „Ecoservice“ atstovas Linas Černiauskas.

Nors priimamos įvairios po statybų ar griovimo darbų susidariusios atliekos (mišrios statybinės atliekos, izoliacinių medžiagų atliekos, betonas, gipso kartonas, medienos atliekos, įvairių pakuočių nuo statybinių medžiagų atliekos ir pan.), daugiausia rūšiuojamos tos atliekos, kurias rūšiuoti verta finansiškai.

„Noras rūšiuoti susijęs su finansine nauda, t.y. išrūšiuojamos tik tos atliekos, kurios turi vertę arba jų sutvarkymas kainuoja mažiau, negu neišrūšiuotų atliekų. Tai yra kartono, plastiko ir medinės pakuotės atliekos, betono atliekos“, – sako „Ecoservice“ atstovas.

Visgi bent jau pirminis atliekų srautas, toks kaip pakuotės, antrinės žaliavos ar metalas, turėtų būti rūšiuojamas jau statybvietėje, sako G. Sendrius ir priduria, kad tai turėtų tapti ne išimtimi, o įpročiu.

„Statant didelius objektus sukuriama daugiausia atliekų, bet rūšiuojančių statybininkų yra dar labai mažai. Jei visi siekiame tvarumo ir perdirbimo – šie įpročiai turėtų ateiti ir į statybos sektorių. Statybininkams rūšiavimas dažnai yra papildomas rūpestis. O statybos užsakovui tas 140 eurų skirtumas už statybinių atliekų tonos pridavimą, vertinant kiek atliekų tvarkymas kainuoja bendroje namo statybos sąmatoje, matyt, dar nėra reikšmingas. Tai turėtų būti ir užsakovo, ir statybas vykdančių įmonių savimonės klausimas“, – susimąstyti ragina G.Sendrius.

Skausmas ne tik akims, bet ir gamtai

Svarbu prisiminti, kad miškuose sukrauti šiukšlių kalnai sukuria ne tik nemalonų vaizdą akims, tačiau ir taršą, kuri pasklidusi gali pridaryti nemenkos žalos ilgam laikui. Pavyzdžiui, dažuose gali būti sunkiųjų metalų ar kitų stiprių chemikalų, kuriems išsiliejus žala gamtai, dirvožemiui bei šalia esantiems augalams bus juntama ilgai.

G.Sendrius primena šiukštu nemesti šių atliekų ir į konteinerius. „Kadangi atliekos surinkimo mašinoje presuojamos, sumalamos mechaninio rūšiavimo įrenginiuose, dažams pasklidus po rūšiuojamą masę nei popierius, nei plastikas nebebus tinkamas perdirbimui.

Taip pat ir kompostavimui tinkama biologiškai skaidi dalis yra užteršiama. Tai būtų tas pats, lyg dažus išpiltumėte ant žemės“, – primena KRATC specialistas.

Tuo tarpu L.Černiauskas primena, kad kai kurios atliekos gali būti panaudojamos dar kartą, o tai, kur jos atsiduria, gali nustebinti.

„Popieriaus, plastiko ir medžio pakuotės atliekos yra perdirbamos į tokius pat arba panašius produktus.

Betono atliekos smulkinamos ir toliau panaudojamos kelių statybai.

Polistirolo atliekos smulkinamos į granules ir gali būti panaudojamos sėdmaišių gamybai. Granulėmis gali būti užpildomi maišai, kurie vėliau panaudojami statybose (perdangų apšildymui) arba tiesiog panaudota kaip žaliava polistirolo plokščių, skirtų statyboms, gamybai“, – pasakoja L.Černiauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.