„Mažiau nei po devynių mėnesių pasaulio lyderiai susirinks į COP28 konferenciją, kurioje bus apžvelgta, kokių veiksmų turime imtis, kad pasaulis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus. Šalių vadovams būtinos išsamios mokslinės gairės, kad priimtų žmonėms ir planetai tinkamus sprendimus.
Jie turi suprasti, kokias milžiniškas pasekmes gali turėti delsimas ir kokią didžiulę naudą gali duoti sunkių, bet būtinų sprendimų priėmimas“, – pristatydamas IPCC vertinimą sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres.
Ataskaitoje, kurią parengė šimtai mokslininkų iš viso pasaulio, pažymima, kad klimato kaita spartėja, vienareikšmiškai dėl žmogaus įtakos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nuostolius ir žalą, kurią jau patiriame ir kuri tęsis ateityje, labiausiai paliesdama pažeidžiamiausius žmones ir ekosistemas. Pereinant prie klimatui draugiškos ekonomikos ypatingai svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas, ypač tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių.
Anot tarptautinės mokslininkų bendruomenės norint pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos rezultatų labai svarbu greitai įgyvendinti esmines permainas visuose sektoriuose. Energetikoje mažinti iškastinio kuro suvartojimą, naudoti alternatyvius energijos šaltinius, pramonėje efektyviai vartoti energiją ir medžiagas, skatinti žiedinę ekonomiką, žemės ūkyje plėtoti tvarų ūkininkavimą ir tvarių produktų gamybą.
2021 m. pirmą kartą padaryta išvada, kad kai kurie Žemės vandenynų, ledo ir sausumos paviršiaus pokyčiai yra negrįžtami ir kad šiuos pokyčius neabejotinai sukėlė žmogaus veikla, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. 2022 m. įrodyta, jog beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena klimato poveikio pavojaus zonoje ir kad turime didinti investicijas, skirtas prisitaikymui. Ne mažiau svarbi ir visuotinė prieiga prie ankstyvojo perspėjimo sistemų.
Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (IPCC) sudaro trys darbo grupės. Pirmoji nagrinėja fizinius mokslinius klimato kaitos pagrindus, antroji analizuoja klimato kaitos poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, o trečioji – klimato kaitos švelninimą. Naujausia IPCC ataskaita apibendrina visų trijų darbo grupių vertinimą ir pateikia išvadas tiek mokslinei bendruomenei, tiek politikos formuotojams.
IPCC vertinimuose vyriausybėms pateikiama mokslinė informacija, kuria jos gali naudotis formuodamos klimato politiką, šie vertinimai yra pagrindinis indėlis į tarptautines derybas dėl kovos su klimato kaita. Išsamios mokslinio vertinimo ataskaitos skelbiamos kas 6–7 metus.
Atsižvelgdama į tarptautinės mokslininkų bendruomenės išvadas Lietuva taip pat atlieka namų darbus – 2021 m. patvirtina Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, o 2023 m. atnaujinamas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP).
Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų šių metų antrame-trečiame ketvirtyje bus paskirstyti NEKSVP įgyvendinti. Į atnaujintą NEKSVP bus įtrauktos efektyviausios klimato kaitą mažinančios priemonės. Priemonės, neturinčios kitų finansavimo šaltinių ir labiausiai prisidedančios prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, bus finansuojamos iš Klimato kaitos programos.
Aplinkos ministerijos parengto 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano ketverių metų pajamos sudaro 358,6 mln. eurų. Daugiausia lėšų skiriama gyventojams ir viešosioms įstaigoms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti, energetinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir mažiau taršiam transportui įsigyti.
