Visgi, toksiškos atliekos yra itin pavojingos aplinkai – įvairiems chemikalams ir medžiagoms prasiskverbus į dirvožemį ar gruntinius vandenis, žala daroma ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl tokiomis atliekomis gyventojai ir verslai privalo atsikratyti tinkamai.
Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyresnioji patarėja Saulė Deveikytė sako, kad Lietuva išmetamų pavojingų atliekų tendencijomis pernelyg neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Eurostato duomenimis, pagal išmetamų atliekų masę, Lietuvoje didžiausias kiekis tenka elektronikai – vėsinimo įrangai, šaldytuvams ir kitoms elektrinių gaminių detalėms.
Specialistė pastebi ir tai, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių žino, kaip teisingai atsikratyti tokiais nebereikalingais daiktais.
Pasak jos, Aplinkos ministerijos vykdomas monitoringas ir apklausos rodo, kad tokių atvejų, kai gyventojai išmeta padangas, senus šaldytuvus ar dažų skardines miškuose ar pakelėse, mažėja.
„Gyventojai kartais ir vieni kitus pamoko, kaip reikia elgtis ir kur tinkamai išmesti, sustabdo netinkamai besielgiantį. Gal dažniau, jeigu dar pasitaiko netinkamo išmetimo, tai gali būti iš nežinojimo.
Tai tuos, kurie dar nežino, stengiamės pasiekti vis naujais būdais. (...) Bet iš gyventojų pusės nematome, kad tai būtų piktybiškas elgesys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė Aplinkos ministerijos atstovė.
Be to, teigiamos tendencijos matomos ir verslo sektoriuje – nors, pasak S. Deveikytės, vis dar pasitaiko ir neleistinos veiklos atvejų.
„Tos krūvos, kurias kartais matome miškuose... Tenka pripažinti, kad gali būti ir iš verslo – ar smulkaus, ar didesnio. Matosi, kad yra atsikratyta krūva verslo veiklos atliekų.
Tikrai ne visi verslai – matome, kad ir tarp verslų jau didėja sąmoningumas, atkreipiamas dėmesys vieniems į kitus. Kas nežino galimybių, pareklamuojama tarpusavyje. Tikrai džiaugiamės ir dėl gyventojų, dėl verslų“, – nurodė pašnekovė.
Atsakomybė krenta ir gamintojams
Pasak S. Deveikytės, tam tikra atsakomybė dėl toksiškų atliekų ir jų tvarkymo krenta ir ant verslo pečių. Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad Europos Sąjungos reglamentai įpareigoja elektronikos gamintojus sutvarkyti – perdirbti arba tinkamai utilizuoti – netinkamus daiktus.
„Visoje Europoje yra iškeltos užduotys, kiek gamintojai turi sutvarkyti. (...) Siekdami tų užduočių ir tikslų, jie tikrai rūpinasi patys surinkti [nebereikalingą elektroniką]. Yra ir paslauga, kai gali atvažiuoti ir paimti elektroniką iš namų“, – pasakojo specialistė.
„Kitos atliekos, kurios yra ne tokios sunkios ir ne taip dažnai susidarančios kaip elektronika – jos turi būti nuvežamos į [didelių gabaritų] aikštelę“, – pridūrė ji.
