Prie šeštosios IPCC ataskaitos dirbę šimtai mokslininkų pateikia realų scenarijų, kuriame Žemė peržengs kritinę atšilimo ribą dar iki 2030-ųjų, rašoma „The Guardian“. Pristatydamas tyrimų rezultatus Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterres sakė, kad nors „klimato bomba tiksi“, paskelbtos ataskaitos duomenys yra instrukcijų rinkinys, skirtas šiai bombai nukenksminti.
„Kiekviena šalis privalo tapti sprendimų dalimi. Reikalaudami iš kitų atlikti pirmą žingsnį nieko nepakeisime, turime imtis veiksmų jau dabar. Konkretūs pasiūlymai yra nutraukti visą tarptautinį viešąjį ir privatų anglies finansavimą.
Privalome užtikrinti klimatui neutralią elektros energijos gamybą – iki 2035 m. visose išsivysčiusiose šalyse ir iki 2040 m. likusiame pasaulyje. Turime nutraukti bet kokį licencijavimą ar finansavimą naujoms naftos ir dujų gavybos sritims, sustabdyti esamų naftos ir dujų išteklių plėtrą bei mažinti gavybą, pereidami prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, – veiksmų planu dalinosi JT sekretorius.
Padariniai stipresni ir plačiau paplitę, nei manyta iki šiol
IPCC nustatė, kad daugiau nei 3 mlrd. žmonių gyvena vietovėse, kurios patiria didelius klimato kaitos padarinius, o pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų susiduria su dideliu gėlo vandens trūkumu. Ataskaitoje įspėjama, kad daugelyje sričių jau pasiekta riba, nuo kurios nebus galima prisitaikyti prie tokių didelių pokyčių. Dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų visuose pasaulio regionuose dažnėja mirtys dėl vis stipresnių karščio bangų, milijonai žmonių žūva dėl sausrų, potvynių ir bado, o gyvybiškai svarbios ekosistemos patiria vis daugiau negrįžtamų nuostolių, teigia tyrimų organizacija „World Resources Institute“.
Norint pasiekti pasaulinius klimato kaitos tikslus neužteks vien griežtų anglies dioksido išmetimo apribojimų. IPCC duomenimis, 1,5 °C atšilimo ribai užtikrinti yra reikalingos technologijos, galinčios pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Šios inovacijos apima tiek natūralius sprendimus, pavyzdžiui, anglies dioksido kaupimą ir saugojimą medžiuose ar dirvožemyje, tiek dar besiformuojančias technologijas, kuriomis anglies dioksidas ištraukiamas tiesiai iš oro.
Lietuvoje numatytos investicijos Klimato kaitos programai siekia trečdalį milijardo eurų
Atsižvelgdama į tarptautinės mokslininkų bendruomenės išvadas Lietuva taip pat imasi veiksmų – 2021 m. patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, o 2023 m. atnaujinamas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP), rašoma Aplinkos ministerijos interneto puslapyje.
Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų šių metų antrame-trečiame ketvirtyje bus paskirstyti NEKSVP įgyvendinti. Į atnaujintą NEKSVP bus įtrauktos efektyviausios klimato kaitą mažinančios priemonės. Priemonės, neturinčios kitų finansavimo šaltinių ir labiausiai prisidedančios prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, bus finansuojamos iš Klimato kaitos programos.
Aplinkos ministerijos parengto 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano ketverių metų pajamos sudaro 358,6 mln. eurų. Daugiausia lėšų skiriama gyventojams ir viešosioms įstaigoms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti, energetinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir mažiau taršiam transportui įsigyti.
Kas 7 metus ruošiami IPCC vertinimai pateikia naujausią informaciją apie klimato kaitą, jos priežastis ir padarinius bei galimus atsakomuosius veiksmus. Pirmoji ataskaita buvo pristatyta visuomenei dar 1990 m.
