Žingsnis į priekį: europarlamentarai sutarė dėl gamtos atkūrimo taisyklių pataisų

Trečiadienį EP nariai nusprendė, kad iki 2030 m. penktadaliui ES sausumos ir jūrų ekosistemų turi būti taikomos gamtos atkūrimo priemonės.

Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-07-12 16:19

Europos Parlamento pozicijai dėl gamtos atkūrimo taisyklių projekto pritarė 336 EP narių, 300 nepritarė, o 13 susilaikė. Pasiūlymas nepritarti minėtoms taisyklėms nesulaukė daugumos palaikymo, nes jam pritarė 312 EP nariai, 324 nepritarė, o 12 susilaikė.

Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Atkūrus gamtos buveines, taip pat mažėja maisto saugumo rizika. EP nariai atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės neįpareigoja kurti naujų draustinių ir neriboja atsinaujinančios energijos plėtros, nes ji prilyginta viešajam interesui.

EP nariai taip pat pažymi, kad gamtos atkūrimo taisyklės padės įgyvendinti ES tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, JT biologinės įvairovės konvenciją. Jie remia Komisijos pasiūlymą iki 2030 m. gamtos atkūrimo priemones taikyti 20 proc. visų ES sausumos ir jūros ekosistemų.

Taisyklės galės būti taikomos tik po to, kai Komisija pateiks duomenis dėl ilgalaikio maisto saugumo užtikrinimo sąlygų, o ES valstybės suskaičiuos kiekvienos buveinės plotą, kurį būtina atkurti, priduria europarlamentarai. Jie taip pat numatė galimybę dėl nenumatytų aplinkybių atidėti gamtos atkūrimo tikslų įgyvendinimą.

Per metus laiko po taisyklių įsigaliojimo Komisija įvertins, ar ES turi pakankamai lėšų gamtos atkūrimo tikslams finansuoti ir galės spręsti dėl papildomo ES fondo įsteigimo.

Po balsavimo EP pranešėjas César Luena (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pažymėjo: „Gamtos atkūrimo taisyklės yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis, kuri remiasi mokslininkų rekomendacijomis, kaip atkurti Europos ekosistemas.

Jos bus naudingos ūkininkams ir žvejams bei padės užtikrinti, kad žemė bus tinkama gyvenimui ateities kartoms. Turime toliau tęsti pradėta darbą ir sutarti su ES valstybėmis dėl galutinio taisyklių projekto iki EP kadencijos pabaigos.“

EP patvirtinus savo poziciją, gali nedelsiant prasidėti derybos su ES Taryba dėl galutinio taisyklių teksto.

Apie 80 proc. Europos gamtos buveinių yra prastos būklės. Siekdama ES klimato ir biologinės įvairovės skatinimo tikslų, praėjusių metų birželį Europos Komisija pateikė reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą. Komisijos duomenimis, naujos taisyklės suteiks nemažai ekonominės naudos, nes kiekviena vieno euro investicija į gamtos atkūrimą sukurs papildomus aštuonis eurus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.