– Kodėl turime išsaugoti biologinę įvairovę, atkurti ir grąžinti į gamtą saugomas rūšis, gelbėti laukinius gyvūnus?
– Gamtoje viskas susiję tarpusavyje, kitaip tariant, viena rūšis veikia kitą ar nuo jos priklauso, tad net ir minimalūs pokyčiai gamtoje kartais gali lemti negrįžtamų pokyčių. Negalima teigti, kad viena kuri nors augmenijos ar gyvūnijos rūšis yra svarbesnė už kitą. Deja, žmogus linkęs viską vertinti per asmeninės naudos prizmę. Jei naudinga, vadinasi, tas augalas ar žvėrelis svarbus ir atvirkščiai. Anaiptol! Galbūt šiandien kokia nors rūšis mums asmeniškai ir neturi jokios įtakos, tačiau niekas negali pasakyti, su kokiomis pasekmėmis susidursime jai išnykus. Galbūt paaiškės, kad, tarkime, būtent šis augalas galėjo padėti užkirsti kelią kokiai nors ligai.
Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį stebi ir analizuoja gamtą. Remiantis jų duomenimis, inicijuojami įvairūs biologinę įvairovę saugantys projektai. Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą dviejų priemonių „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“ ir „Biologinės įvairovės apsauga“ projektai buvo skirti būtent biologinei įvairovei išsaugoti. Visi šie projektai yra bendrai finansuojami iš Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų ir valstybės biudžeto lėšų.
– Kuo ypatingos šios programos?
– Kaip jau buvo minėta, įgyvendinant gamtosauginius projektus, ilgalaikio rezultato pasiekiama kompleksinėmis priemonėmis ir taikant ne vieną būdą – veisiant ir paleidžiant į laisvę tam tikros rūšies gyvūnus, pritaikant ir tvarkant esamas buveines, šviečiant visuomenę apie gamtines vertybes.
Vieni įdomiausių projektų – kai, siekiant atkurti saugomą rūšį, veisiami individai ir vėliau paleidžiami į jiems natūralią aplinką. Taip buvo atkuriamos balinių vėžlių, raudonpilvių kūmučių ir didžiųjų apuokų populiacijos.
Jei kalbėtume apie natūrinių teritorijų sutvarkymą – pagrindinis tikslas yra atkurti toje vietoje buvusias natūralias gamtines sąlygas, kad teritorija taptų patraukli vėl ten vešėti saugomoms rūšims. Kalbame ne tik apie gyvūnus ar paukščius, nereikia pamiršti ir augalų. Kokios taikytinos priemonės? Vienur reikia atstatyti hidrologinį režimą, kitur pasirūpinti atitinkamu šienavimu, menkavertės ar invazinės augalijos pašalinimu. Ką turiu omenyje? Gyvūnams ir augalams irgi būdingi tam tikri prioritetai, jie gyvuoja tik tai rūšiai priimtinomis sąlygomis. Paprastas pavyzdys – vasarą miške žemuogių ieškome ne tamsiuose eglynuose, o saulėtose pievelėse. Taip ir gyvūnai ir augalai – vieniems patinka drėgmė, kitiems – saulė ir sausas dirvožemis, dar kitos rūšys gyvena tik medžių krituoliuose arba nemėgsta pavėsių. Tvarkant teritoriją sukuriamos palankios ir patrauklios sąlygos saugomoms rūšims.
– Minėjote, kad baigiamas atnaujinti Lietuvos zoologijos sodas Kaune, koks jis bus?
– Tai vienas didžiausių ir ambicingiausių įgyvendinamų projektų. Jo tikslas – ne tik sutvarkyti gyvūnų erdves, užtikrinti jų gerovę, bet ir praplėsti lankytojų galimybes, sumažinant lankymosi zoologijos sode sezoniškumą. Tad įrengiami ne tik atviri voljerai, bet kuriamas ir egzotariumas, kuriame gyvens egzotiniai gyvūnai. Didelis dėmesys skiriamas edukacinėms erdvėms ir kad visa informacija būtų pateikiama suprantamai ir vaikui, ir patyrusiam žinovui.
Taip pat norėtųsi akcentuoti ir tai, kad zoologijos sodas nėra tik vieta, į kurią galima ateiti susipažinti su mums neįprastais ir nematytais gyvūnais. Ten dirbantys mokslininkai atlieka labai svarbius darbus – tiria saugomas rūšis, veisia, augina, paleidžia jas į gamtą.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, įkurtas dar 1919 metais, atnaujintomis edukacinėmis erdvėmis kviečia moderniai ir šiandieniams vaikams suprantama kalba pažinti ir susipažinti su viso pasaulio gyvąja gamta – pamatyti, suprasti, pažinti, galbūt net paliesti, stengtasi, jei tai tik buvo įmanoma, ekspozicijas padaryti kuo įtraukesnes, interaktyvesnes.
– Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama siekiant išsaugoti biologinę įvairovę?
– Šių projektų žavesys ir iššūkis yra pati gamta ir joje vykstantys procesai, kurių kartais neįmanoma numatyti iš anksto – orų sąlygos, laukinių gyvūnų elgsena, ligos ir panašiai. Juk patys galite pastebėti, kad pastaraisiais metais orai mus ypač stebina: per Lietuvą nusirita neįprastos tropinio karščio bangos, besniegės žiemos, stichinės liūtys ir panašiai. Todėl šių projektų vykdytojai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos zoologijos sodas ir kiti – stebi situaciją ir operatyviai reaguoja, rasdami optimaliausius sprendimų variantus.
– Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad išsaugotume biologinę įvairovę? Juk patys esame gamtos dalis.
– Manau, pirmas žingsnis yra supratimas, kad mus supanti gamta yra vertybė. Labai svarbu išauginti pagarbą ir meilę mus supančiai aplinkai, todėl daug dėmesio skiriama edukacijai, galimybei tiesiogiai prisiliesti ir dalyvauti išsaugant ir atkuriant natūralią gamtą.
Ypač didelį vaidmenį vaidina pačios bendruomenės įsitraukimas. Pavyzdžiui, baliniai vėžliai ir raudonpilvės kūmutės buvo išleidžiamos Veisiejų ir Metelių regioniniuose parkuose. Ta proga parkų lankytojų centre buvo rengiamos išlydėtuvės. Leisdami žmonėms taip prisiliesti prie gyvosios gamtos, mes investuojame į tai, kad jaunoji karta išsiugdytų kitokį požiūrį į gamtą, ja labiau rūpintųsi.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų? Išties daug. Pirmiausia nešiukšlinti miške, pievoje ar prie vandens telkinio. Rūšiuoti šiukšles, taupyti vandenį. Ir tai galima daryti kasdien. Atrodytų, tai labai maži dalykai, bet jų rezultatas – milžiniškas.
Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
