Europos Komisijos puslapyje skelbiamais duomenimis, gyvulininkystės sektorius 2017 m. žemės ūkio sektorius pagamino 10 proc. viso ES regiono šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir atsiduria trečioje vietoje po pramonės (38 proc.) ir transporto (21 proc.).
Lietuvoje, 2021 m. nacionalinės inventorizacijos ataskaitos duomenimis, skaičiuojama, kad 2019 metais Lietuvoje žemės ūkio sektoriuje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sudarė beveik 20,8 proc. viso jų kiekio. O pati gyvulininkystė sudarė 9,3 proc.
Apie tai, ar Lietuvoje žemės ūkio sektorius ir gyvulininkystės atstovai turėtų atlyginti už atliekamą taršą ir, ar tie, kurie teršia – tie ir turėtų susimokėti – buvo diskutuojama „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys kalbėdamas pabrėžė, kad svarbu neperspausti verslų, reikalaujant iš jų draugiškesnių aplinkai sprendimų, mat tai gali privesti prie visiško ūkių užsidarymo.
„Mes norėdami ir tą taršą sumažinti, ir kada prispaudžiame tą ūkininką su ta ekologija ir gamtosauga, tai jis mato, kad negali išgyventi ir atsisako gyvulininkystės. Tai nebūtų malonu, kad mes kažkuomet pirktumėme iš lenkų ar iš kitų pieną. Dabar jau kiaulienos didžiąją dalį perkam iš užsienio, tai gali taip atsitikti. Tai reikia neperspausti to verslo, o sureguliuoti tinkamai, kad ir galėtų uždirbti, ir ekologiškai, nekenkiant gamtai ūkininkauti“, – aiškino M. Kaktys.
Laidoje taip pat diskutavęs Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys teigė, kad pirmiausiai Lietuvos ūkininkams visgi reikia paskatos užsiimti ekologišku ūkininkavimu, o tik vėliau imtis priemonių ir bausti teršėjus.
„Geriau siekti per gyvensenos keitimą, veiklos pobūdžio keitimą, per tam tikrą paramą, visų pirma, ir jeigu jau tas jau nebepasiseka, tada jau žiūrėti, kaip tą galima paveikti kažkokiomis mokestinėmis ar kitokiomis monetarinėmis priemonėmis, kad tai truputį kainuotų: ir tiems kas vartoja, ir tiems kas gamina ir panašiai“, – aiškino jis.
Pašnekovo teigimu, dabar viena iš paskatų ūkininkams imtis tvaresnių sprendimų savo ūkiuose yra didėjanti ekologiškų prekių paklausa.
„Aš sutinku, kad po truputį ir tų ekologiškų produktų daugėja ir poreikis, ir paklausa jiems po truputį auga, tai irgi užduoda tam tikrą toną, kad to (ekologiško ūkininkavimo – red. pastaba) reikia“, – kalbėjo V. Auglys.
