Pasak šalies vadovo, mokslinės prognozės rodo, kad laiko pokyčiams lieka nedaug, todėl būtina spartinti veiksmus kovoje su klimato kaita, skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad Lietuva yra puikus pavyzdys, jog įmanoma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekius ir tęsti ekonomikos augimą. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo 1990 m. iki 2021 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 85 proc., o išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 58 proc.
Pasak prezidento, iki 2050 metų Lietuva sieks tapti klimatui neutralia šalimi, o atsinaujinanti energija bus kelio į klimato neutralumą pagrindas.
„Lietuva ypatingą dėmesį skiria vietos bendruomenių ir savivaldybių įtraukimui į atsinaujinančios energijos projektų planavimo ir koordinavimo procesus. Tai padeda visuomenei geriau suprasti naudą ir padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Be abejonės, taip pat būtina skirti pakankamą valstybės finansavimą šiems tikslams pasiekti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Be to, kaip atkreipė dėmesį G. Nausėda, Lietuva turi unikalią nuotoliu gaminančių vartotojų schemą, kuri sudaro galimybes visiems norintiems tapti nepriklausomais gamintojais.
Pranešama, jog COP28 konferencijos metu šalies vadovas taip pat dalyvavo renginyje klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir maisto sistemoms tema, kurio metu Lietuva prisijungė prie „Emyratų vadovų deklaracijos dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų“.
COP28 oficialiai yra didžiausias JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, jame šiemet užsiregistravo 80 tūkst. dalyvių. Šių metų klimato kaitos konferencijos prioritetai yra energetikos pertvarkos spartinimas, kovos su klimato kaita finansavimo nustatymas, klimato srities veiksmų nukreipimui į gamtą, žmones, gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.
