Ne viskas, ką girdime, yra tiesa: aplinkosaugos temos lietuviams kelia daug klausimų

Klimato kaita, atsinaujinanti energetika, tvarus vartojimas, Žaliasis kursas – aplinkosauginės temos, apie kurias daugelis yra girdėję ar skaitę. Aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad toli gražu ne viskas, ką girdime, yra tiesa, ir labai svarbu mokėti skirti mokslo patvirtintą informaciją nuo išgalvotos.

Klimato kaita, atsinaujinanti energetika, tvarus vartojimas, Žaliasis kursas – aplinkosauginės temos, apie kurias daugelis yra girdėję ar skaitę.<br>„iStock“ nuotr.
Klimato kaita, atsinaujinanti energetika, tvarus vartojimas, Žaliasis kursas – aplinkosauginės temos, apie kurias daugelis yra girdėję ar skaitę.<br>„iStock“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 19, 2024, 10:24 AM, atnaujinta Apr 19, 2024, 2:21 PM

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad aplinkosauginės temos lietuviams neatrodo labai dažnai matomos viešojoje erdvėje. Tačiau 11 proc. apklaustųjų mano, kad melagienos būtent su aplinkosauga susijusiomis temomis gali būti žalingiausios, o 16 proc. respondentų atsakė aplinkosaugos srityje besijaučiantys mažiausiai užtikrinti, dėl to jiems sunku teisingą informaciją atskirti nuo dezinformacijos. Beveik 9 iš 10 lietuvių mato poreikį edukuoti visuomenę, kaip nepakliūti į dezinformacijos spąstus.

Net trečdalis lietuvių yra girdėję klaidingą teiginį, kad klimato kaitos poveikis yra dirbtinai išpūstas ir kad neva mokslininkai sutinka, kad kritinės padėties nėra. Beveik tiek pat apklaustųjų prisiminė girdėję teiginį, kad klimato kaita yra natūraliai vykstantis procesas ir žmonės jai įtakos neturi. Penktadalis teigia girdėję mitą, kad greitai trečdalis planetos taps Sachara.

Ekspertų teigimu, aplinkosaugos temos šiandien yra itin svarbios, o nuo visuomenės nusiteikimo bei veiksmų tiesiogiai priklauso ekonominė, socialinė, politinė situacija ateityje.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Egidijus Rimkus, sako, kad daugiausia problemų Lietuvoje kelia kalbančiųjų apie aplinkosaugą nekompetencija, tačiau egzistuoja ir tikslinga dezinformacija apie klimato kaitą, būdus su ja kovoti, atsinaujinančią energetiką.

„Žmonės dažnai šneka bet ką, skaito bet kur ir bet ką, daro neteisingas išvadas, pradeda gyventi uždarose ekosistemose, burbuliukuose, kuriuose nebūtinai viskas kalbama teisingai ir protingai. Be abejo, visada yra ir suinteresuotų grupių skleidžiama dezinformacija, o šiandien kaip niekad būtinas švietimas apie tai“, – pastebi prof. dr. E.Rimkus.

Tema, kelianti daug klausimų

Milžiniškas informacijos srautas, nekompetencija ar nepatikimi šaltiniai neretai paskatina aplinkosaugines temas vertinti paviršutiniškai ar vienpusiškai.

Lengviausia aplinkosaugą suvokti, pasak klimato kaitos eksperto, meteorologo Silvestro Dikčiaus, kalbant apie paprastus dalykus: plastikinius maišelius, padangas pamiškėje ir panašius dalykus, kurie yra matomi vizualiai.

„Reikia suprasti, kad didžioji aplinkosaugos dalis yra visiškai nematoma. Lietuvoje mes neturime labai daug matomų su klimato kaita susijusių dalykų, kuriuos galėtume apčiuopti. Mums apie klimato kaitą buvo pradėta pasakoti kaip pavyzdį pateikiant tirpstančius ledynus ir baltąsias meškas. Savaime suprantama, kad lietuviams tokie palyginimai atrodo svetimi ir labai tolimi. Be abejo, keičiasi mūsų gamta, keičiasi orai, bet mes priprantame prie tų dalykų ir pradedame jų nepastebėti. Pokyčiai šiandien vyksta labai greitai lyginant su gamtos ciklais, gamtos gyvenimu. Tačiau lyginant su žmogaus gyvenimu, pokyčiai nėra tokie greiti ir taip lengvai pastebimi“, – kalba S.Dikčius.

Jo nuomone, tema dažnai vis dar sunkiai suprantama, mat daugelį metų informacija buvo pateikiama padrikai, trūko sistemingo informavimo, patikimų informacijos šaltinių.

„Žmones reikia edukuoti, kad jie galėtų informaciją atsirinkti. Bet tos melagienos yra visose jautriose srityse, tarp jų ir klimato kaitos arba kalbant apie Europos žaliąjį kursą. Nemanau, kad jos greitai išnyks. Gali būti, kad jos kaip tik taps dar sudėtingesnės vystantis informacinėms technologijoms. Oficialioji žiniasklaida savo informaciją tikrina, o tai, kas išeina į socialines medijas, kur bet kas gali kurti turinį, – tai jau yra to vartotojo sąmoningumo dalis. Švietimo skatinimas yra labai svarbus, bet jis turi apimti labai skirtingas grupes, ypač tas, kurios labiausiai prisideda prie aplinkos teršimo“, – dėsto S.Dikčius.

Jis pastebi, kad dezinformacija aplinkosaugos temomis visų pirma visuomenėje kelia skepticizmo nuotaikas.

„Reikia dirbti su sąmoningais žmonėmis arba su tais, kurie turi potencialo būti sąmoningi ir juos edukuoti. Dalis skeptikų visada išliks, tai yra akivaizdu. Didžioji dalis žmonių yra gerai informuoti apie klimato kaitą ir vis tiek nelabai imasi kažkokių veiksmų. Skepticizmas kaltas dėl to, kad žmonės nenori nieko daryti, nieko keisti, atmeta informaciją“, – sako pašnekovas.

Tikslams siekti – Europos žaliojo kurso iniciatyva

ES šalys iki 2030 m. yra įsipareigojusios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Ilgalaikis tikslas – iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.

Tai reiškia, kad iki 2050 m. ES šalys turės drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir rasti būdų, kaip kompensuoti likusį neišvengiamą išmetamųjų teršalų kiekį.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė teigia, kad neutralus poveikis klimatui suteikia didelių galimybių ekonomikoms. Visų pirma, jis padeda augti rinkoms, darbo vietų kūrimui, technologijų plėtrai.

Europos žaliasis kursas – nauja augimo strategija. Čia pabrėžiama, kad reikia laikytis holistinio ir tarpsektorinio požiūrio, pagal kurį visų atitinkamų sričių politika padėtų siekti galutinio su klimatu susijusio tikslo. Europos žaliasis kursas apima iniciatyvas klimato, aplinkos, energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir tvaraus finansavimo srityse – visos šios sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios“, – teigia A.Kazlauskaitė.

S.Dikčius sutinka, kad atsinaujinanti energetika yra tas kelias, kuriuo turėtume eiti.

„Jau turbūt turėjome daug seniau pradėti juo taip intensyviai eiti, kaip dabar einame. Kalbu apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ką ir numato Europos žaliasis kursas. Turime pamažu atsisakyti kažkokių nebeefektyvių priemonių, kurios naudoja daug energijos, tiek nebeefektyvaus transporto, tiek neefektyvaus namų šildymo“, – mano ekspertas.

Svarbi Europos lyderystė

Anot prof. dr. E.Rimkaus, pasaulio šalys ir jų gyventojai visų pirma laikosi savo interesų, kurie dažniausiai susiję su pinigais. Mažinant klimato kaitą neišvengiamai teks galvoti ne tik apie finansinius interesus.

„Mums sunku suvokti, kad ne viskas yra matuojama pinigais ir trumpalaike nauda. Vardan ateities ir vardan mūsų gamtinės aplinkos, žmonijos, saugumo reikia imtis reikšmingų priemonių, o visuomenė turi jas palaikyti ir prisidėti kuo gali savo rutinoje“, – sako klimatologas.

Jo teigimu, Europa šiandien klimato kaitos klausimais pasaulyje užsiima lyderyste, tačiau viena vis dėlto nėra pajėgi išspręsti visas problemas.

„Europa yra labai svarbi kaip pavyzdys regiono, kuris žengia į priekį, pagal kurį galėtų žengti visas pasaulis. Europos Sąjunga turi pademonstruoti, kokiais būdais galima spręsti problemas, bet viena negali išspręsti šios problemos, visos pasaulio šalys turi kartu prie to prisidėti“, – teigia ekspertas.

Pasaulio valstybės klimato kaitos problemų sprendimo ieško Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijose. 2023 m. gruodį vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje Dubajuje, vadinamoje COP 28, Europos Sąjungos derybininkams pavyko kartu su partneriais iš viso pasaulio išsaugoti galimybę tesėti Paryžiaus susitarime prisiimtą įsipareigojimą neleisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Šalys, ypač daug dėmesio skyrusios energetikos sektoriui, susitarė šį dešimtmetį paspartinti iškastinio kuro atsisakymą, tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat imtis veiksmų, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas 43 proc., ir, remdamosi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, nukreipti pasaulį tokia trajektorija, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis.

Prisidėti galime kiekvienas

Anot prof. dr. E.Rimkaus, daugelis žmonių suvokia, kad aplinkosauginės, klimato kaitos problemos egzistuoja, kad jas reikia spręsti, bet entuziazmas sumenksta, kai paaiškėja, kad sprendžiant problemas reikia ką nors paaukoti. Nors klimato kaitos klausimai visų pirma sprendžiami valstybių mastu, prie problemos sprendimo galime ir turėtume prisidėti kiekvienas.

Kiekvienas žmogus, pasak S. Dikčiaus, yra maža valstybė, turinti savo ekonomiką, biudžetą, savo resursus, kuriuos naudoja. Eksperto teigimu, neužtenka tiesiog atsisakyti plastikinio maišelio – labai svarbus bendras sąmoningumas.

„Neužtenka ir kartą per metus su savo įmone pasodinti kelis medžius ir nusimesti atsakomybę, ypač jei į tokią akciją visi po vieną suvažiuoja nuosavais automobiliais. Bandant prisidėti taip pat kartais reikia stabtelti ir pagalvoti, ar mūsų daromi veiksmai iš tiesų yra racionalūs“, – sako S. Dikčius ir primena, kad gyvendami klimatui draugiškesnį gyvenimą, mes taip pat geriname ir savo aplinką.

„Tvaresnis gyvenimas apima visas mūsų gyvenimo sritis ir reikalauja pokyčių, tačiau turi daug gerųjų šalutinių pasekmių ir atneša neginčijamos naudos. Pasirinkdami dviratį vietoje automobilio, mes puoselėjame fizinę sveikatą, rinkdamiesi ekologiškus produktus, suvalgome mažiau perdirbto maisto, ir panašiai. Bet kokios investicijos į tvarumą mums leidžia išlošti ilgalaikėje perspektyvoje, todėl nereikėtų manyti, kad asmeninis indėlis į pagalbą klimatui yra per menkas ar per brangus“, – sako S.Dikčius.

Ar tikrai žinome, kas sukelia klimato kaitą

Ne visi galėtų atsakyti, kas lemia klimato kaitą, pastebi ekspertai. Šis reiškinys sudėtingas, tačiau paprastai jį paaiškinti įmanoma.

„Iš principo, tai yra mūsų energijai būtinos anglies junginių deginimas. Tai yra pagrindinė priežastis, kuri lemia atmosferos sudėties pokyčius ir globalų klimato atšilimą. Daugėja įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, anglies dvideginio, metano, azoto oksidų bei kitų, mažiau reikšmingų, dujų išmetimo į atmosferą. Cheminės sudėties kitimas yra susijęs su žmonių ūkine veikla, daugiausia – su energijos gavyba“, – pasakoja prof. dr. E.Rimkus.

Jo teigimu, aplinkosaugos temos susideda iš daugybės elementų ir juos siejančių ryšių, kuriuos reikia suprasti.

„Visuomenė gauna gana padriką informacijos srautą apie tai, kodėl klimato kaita vyksta, kaip tas šiltnamio efektas veikia, kodėl ir kaip čia prisideda žmogus. Norint suprasti, reikia tuo iš tikrųjų domėtis ir kritiškai vertinti informaciją, kas nėra lengva ar patogu. Nėra formulės, kaip atskirti tiesą nuo melo, svarbiausia yra mokyti ir mokytis kritinio mąstymo, bei tikrinti informacijos šaltinius“, – pataria prof. dr. E.Rimkus.

Europos Sąjunga (ES) aktyviai kovoja su dezinformacija taikydama įvairius teisės aktus ir įrankius nuo 2015 m. Skaitmeninis paslaugų aktas ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra svarbiausios Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonės. Skaitmeniniu paslaugų aktu nustatytas naujas, precedento neturintis interneto platformų atskaitomybės kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu standartas. Šiuo aktu praktiškai įgyvendinamas principas, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta ir internete. Tuo tarpu Praktikos kodeksas yra pirmasis tokio pobūdžio įrankis, kuriuo didžiausios interneto platformos susitarė dėl kovos su dezinformacija savireguliavimo standartų. ES kovos su dezinformacija modelis neatsiejamas nuo saviraiškos laisvės apsaugos ir atvirų demokratiškų diskusijų užtikrinimo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.