Aplinkosaugininkas įvardijo problemą, trukdančią įgyvendinti tvarumo tikslus: Baltijos šalys privalo eiti išvien

Aplinkosaugininko teigimu, įgyvendinant tvarumo tikslus būtinas Baltijos šalių susivienijimas. Specialistas pabrėžia, kad visos trys šalys turi didelį potencialą, tačiau per mažai išteklių. Anot aplinkosaugininko, atsakomybę turėtų prisiimti privatūs verslai, kurių veiksmai gali turėti įtakos politiniams sprendimams.

Specialistas pabrėžia, kad visos trys šalys turi didelį potencialą, tačiau per mažai išteklių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistas pabrėžia, kad visos trys šalys turi didelį potencialą, tačiau per mažai išteklių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Reda Barkauskaitė

Apr 26, 2024, 7:55 PM, atnaujinta Apr 30, 2024, 1:14 PM

Aplinkosaugininkas, „Baltic Sustainability Awards“ organizatorius Kristaps Cirulis antradienį Vilniuje vykusiame tvarumo forume „Sustainability Forum 2024“ kalbėjo, kad įgyvendinant tvarumo tikslus pirmiausia svarbu kalbėti apie jau nuveiktus darbus, išpildytas iniciatyvas.

„Mums svarbu kuo daugiau kalbėti apie tai, ką esame nuveikę tvarumo srityje – o esame nuveikę nemažai ką. (...) Turime bendrus tikslus, iškeltus Europos Sąjungos, jie turi būti pasiekti. (...) Kiekviena įmonė savo viduje turi mažų iniciatyvų šia tema ir jomis gali pasidalinti, tai įkvėps didesnių tikslų įgyvendinimui“, – renginyje kalbėjo pašnekovas.

K. Cirulis pabrėžė, kad itin svarbios kolektyvinės iniciatyvos, tokios, kaip „Baltic Sustainability Awards“. Jis patikino, kad panašių iniciatyvų yra ir kitose Europos šalyse. Tiesa, tvarumo forumo pranešėjas akcentavo, kad žvelgiant į Baltijos šalių perspektyvą tvarumo srityje mato didelę spragą.

„Mums trūksta kolektyvinio judėjimo tvarumo kryptimi, ypač žvelgiant į iškeltus ateities tikslus. Ką mes turėtume daryti? Susėsti ir įsisąmoninti, kad esame trys mažos šalys, turinčios didžiulę galimybę veikti ne tik čia, bet ir už sienų ribų“, – tikino jis.

Kalbėdamas apie tvarumo tikslų įgyvendinimą aplinkosaugininkas pabrėžė, kad arčiausiai tvarumo tikslų įgyvendinimo yra Estija. Latvija, anot jo, lieka už nugaros, Lietuva – kiek aukščiau už kaimyninę šalį.

„Derėtų pradėti nuo verslo įmonių susivienijimo Baltijos šalių mastu. Jų darbas ateityje gali nulemti ir politinius veiksmus“, – akcentavo diskusijos dalyvis.

ELTA primena, kad balandžio 23 d. Vilniuje vyko tvarumo forumas „Sustainability Forum 2024“, sutraukęs vietos ir tarptautinius tvarumo bei inovacijų ekspertus. Antrus metus iš eilės vykusiame renginyje daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliųjų finansų svarbai, verslo transformavimui ir sklandžiai tvarumo komunikacijai.

Savo ruožtu Žaliųjų finansų institutas konferencijoje oficialiai paskelbė steigiantis Tvariųjų finansų forumą ir pakvietė prie jo prisijungti viešojo ir privataus sektoriaus atstovus.

„Tvariųjų finansų forumas veiks kaip moderatorius, padedantis sutelkti diskusijas į svarbiausius klausimus, kuriuose reikalingas aktyvus privataus ir viešojo sektoriaus įsitraukimas ir efektyvus bendradarbiavimas. Norisi pradėti diskusiją su kuo daugiau dalyvių, nes pokyčiai šioje srityje palies visus, jie jau sparčiai įgyvendinami“, – sakė Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.