Tai, kad prie šios instaliacijos stabteli ir nusišypso skubantys praeiviai, rodo, jog jie nėra abejingi J.Vaitkutės kūrybai. Anatomiškai beveik tiksliai atkurta bitė – tai priminimas, kad šiemet Vilnius tapo Europos žaliąja sostine.
Šis meno kūrinys simbolizuoja tvarumo idėjas ir kviečia vilniečius bei miesto svečius susimąstyti apie atsakingą vartojimą ir santykį su gamta. Ši instaliacija rodo, kad kiekvieno žmogaus veiksmai daro reikšmingą poveikį aplinkai.
Joniškyje gimusi ir augusi J.Vaitkutė nesisieloja, kad instaliacija vėliau keliaus į savo galutinę stotelę – atliekų perdirbimo aikštelę, o jai sukurti naudotos sudilusios padangos, aplūžę mediniai suoliukai, nereikalingos metalo konstrukcijos ir plastiko detalės toliau tęs savo gyvenimą kaip antrinės žaliavos.
Nors siaubo filmų kūrėjai tyrinėja vabzdžių pasaulį ieškodami monstrų pavyzdžių, J.Vaitkutei bitė yra draugiškumo aplinkai pavyzdys.
Instaliacijos pagrindiniu akcentu tapusi bitė buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes bitės yra esminė gamtos ekosistemos grandis.
Nuo vaikystės lankydamasi pas senelius, įsikūrusius netoli Joniškio, būsima menininkė žavėjosi bičių darbštumu. Šie vabzdžiai sugeba prisitaikyti, pavyzdžiui, net Vilniuje yra bitininkų, kurie ant pastatų stogų turi avilių. Tai rodo, kad šalies sostinė yra žalias miestas.
„Bitės ne tik renka nektarą medui, be jų nebūtų nei sodo gėrybių, nei daržovių, jos yra svarbi gamtos grandis. Vilniuje bitės taip pat rado savo vietą – ant miesto stogų jau yra pastatyta avilių, į kuriuos bitės atskrenda atlikti savo svarbios misijos.
Tai puikus pavyzdys, kaip urbanistinė aplinka gali derėti su gamta. Bitės čia tampa ne tik gamtos dalimi, bet ir simboliu, primenančiu, kad miestas yra tarsi žiedas, į kurį jos atskrenda puoselėdamos gyvenimą“, – kalbėjo J.Vaitkutė.
Kurdama instaliaciją menininkė su savo komanda daugiausia laiko sugaišo lankydamasi įvairiuose laužynuose, atliekų perdirbimo aikštelėse. Instaliacijos medžiagomis pasirūpino miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ bei atliekų tvarkymo įmonė „Ekobazė“.
„Žalumo ir tvarumo tema yra itin plati ir viską apimanti, tad kartais žmonėms sunku viską aprėpti. Aš bandau prisidėti prie šio supratimo vizualiai, naudodama savo kūrinius, kad žmonės galėtų geriau suvokti šias aktualijas.
Pasirinkau medžiagas, kurios visos dalyvauja perdirbimo cikluose, – tai miesto šiukšlės, laikinai sustojusios šiame cikle, tačiau netrukus vėl į jį sugrįšiančios. Pavyzdžiui, miesto suoliukai, automobilių padangos, plastikas ar metalinės konstrukcijos“, – sakė instaliacijos autorė.
Menininkę netgi sužavėjo tai, jog atliekų perdirbimo cikle susidaro įvairių komponentų, kurie gali būti naudojami kaip esminiai produktai meninėje kūryboje, paaiškėjo, kad miestui nereikalingos šiukšlės gali sėkmingai tęsti savo gyvenimą.
Iš atliekų buvo konstruojama ir instaliacija „Miestas – besiskleidžiantis žiedas“. J.Vaitkutė tikino, kad nesinorėjo Europos žaliąja sostine tapusiam Vilniui kurti tokio meninio darbo, kuris vėliau būtų nereikalingas kaip šiukšlė. Jai buvo svarbu pasirinkti žiedinės ekonomikos ciklui priklausančias medžiagas, kurias vėliau būtų galima dar kartą perdirbti ir suteikti joms naują meninę išraišką.
J. Vaitkutei neskaudės širdies, kad vėliau reikės sunaikinti kūrinį, kurį ji ilgai nešiojo galvoje, o jo neliks nė ženklo.
Menininkė nesikremta dėl to, kad didžioji dalis jos darbų nėra ilgaamžiai.
„Mano kūrybos vaisiai ilgai neišlieka, pavyzdžiui, iš daržovių kuriami sumuštiniai gyvuoja tol, kol juos suvalgome. Kiti darbai taip pat nėra amžini, nes mano kūrybos variklis – žaidimas su nereikalingomis medžiagomis, noras rasti naujus sprendimus“, – pasakojo menininkė.
J.Vaitkutė neabejojo, kad Europos Komisijos Vilniui suteiktas 2025-ųjų Europos žaliosios sostinės titulas paskatins sostinės gyventojus imtis naujų aplinkosaugos iniciatyvų, o menininkus – ieškoti naujų išraiškos priemonių siekiant tvarumo tikslų.
„Vilniui – Europos žaliajai sostinei 2025“ skirtą instaliaciją vilniečiai ir miesto svečiai gali apžiūrėti Lukiškių aikštėje iki kovo pabaigos.