Jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo įpročius ir žinias tikrino pirmoji ir didžiausia šalyje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Šių metų vasarį internetu buvo apklausta 1200 gyventojų nuo 18 iki 74 metų, kurie pasidalino, kaip tvarko savo buitines atliekas.
Lietuvoje visai nerūšiuoja tik 2 proc. gyventojų
Palyginti su 2024 metais, nuolat rūšiuojančių gyventojų dalis beveik nepakito – pernai ji siekė 56 proc., šiemet – 57 proc.. Dažnai, bet ne visada rūšiuojančiųjų skaičius taip pat stabilus ir sudaro 34 proc. Niekada nerūšiuojančių gyventojų dalis išlieka labai nedidelė – vos 2 proc.
„Šie skaičiai atspindi stabilų gyventojų įprotį ir sąmoningą pasirinkimą rūšiuoti savo atliekas. Klaidas galima ištaisyti, svarbiausia – motyvacija ir ryžtas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvoje perdirbta 64,8% pakuočių atliekų – tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. To nebūtume pasiekę be gyventojų pagalbos, nes kokybišką žaliavą įmanoma gauti tik iš tinkamai išrūšiuotų, neužterštų pakuočių atliekų,“ – pabrėžia Asta Burbaitė, organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Nors 94 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad žino, kaip taisyklingai rūšiuoti, tačiau realybė dažnai yra kitokia.
„Informacijos apie rūšiavimą yra labai daug, todėl žmonės įgyja klaidingų žinių, kurios vėliau formuoja netinkamus įgūdžius. Išmokti antrą kartą yra žymiai sunkiau nei pirmą, todėl labai svarbu atidžiai rinktis šaltinius, tikrinti informaciją, nepasitikėti vien tik draugų patarimais,“ – sako organizacijos rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Aktyviausiai rūšiuoja individualių namų gyventojai ir vyresni žmonės
Šių metų tyrimo duomenimis, aktyviausiai atliekas rūšiuoja individualių namų gyventojai (71 proc.) ir vyresnio amžiaus žmonės (45–74 metų amžiaus grupėje – 68 proc.). Jaunesnių respondentų grupė (18–44 m.) rūšiuoja pastebimai rečiau – tik 42 proc. iš jų tai daro reguliariai.
„Gali pasirodyti paradoksalu, tačiau iš pažiūros progresyvūs jauni žmonės rūšiuoja gerokai rečiau nei vyresnio amžiaus gyventojai. Tam, kad jaunas žmogus iš tiesų keistų savo įpročius, neužtenka vien bendrų žinučių –
reikia aiškių motyvatorių, nuoseklaus švietimo ir aktyvaus įtraukimo. Tai susiję tiek su spartesniu gyvenimo tempu, tiek su branda, kuri natūraliai paskatina sąmoningesnį gyvenimo būdą“, – pažymi Asta Burbaitė.
Įdomu ir tai, kad individualių namų ar kotedžų gyventojai rūšiuoja gerokai aktyviau nei gyvenantys daugiabučiuose. Pavyzdžiui, gaminių pakuotes rūšiuoja 53 proc. individualių namų gyventojų, palyginti su 43 proc. gyvenančių daugiabučiuose. Skardines ir metalinius dangtelius rūšiuoja net 75 proc. individualių namų gyventojų, kai daugiabučiuose šis skaičius siekia 59 proc.
Pagrindinė motyvacija rūšiuoti – patogi infrastruktūra
Didžiausią įtaką gyventojų sprendimui rūšiuoti turi patogi infrastruktūra – tai nurodė 48 proc. apklaustųjų. Be to, svarbūs ir aplinkosauginiai motyvai (45 proc.) bei rūpestis dėl didėjančių sąvartynų plotų (41 proc.). Vis dėlto net 23 proc. gyventojų vis dar abejoja, ar jų išrūšiuotos atliekos iš tiesų yra perdirbamos ir tinkamai sutvarkomos.
„Infrastruktūros prieinamumas ir patogumas išlieka esminiais veiksniais, tačiau gyventojams taip pat reikia ir skaidresnės, aiškesnės informacijos apie atliekų perdirbimo procesus. Be to, matome, kad ir ekonominės paskatos galėtų būti veiksmingos – net 46% respondentų teigia, kad rūšiuotų aktyviau, jei gautų finansinį paskatinimą, pavyzdžiui, nuolaidas mišrių atliekų surinkimui. Kai kurios savivaldybės tai jau sėkmingai taiko, ir rezultatai rodo teigiamą poveikį“, – pabrėžia Asta Burbaitė.
Regioniniai skirtumai: Klaipėda – lyderė, Vilnius atsilieka
Šių metų tyrimas parodė, kad aktyviausiai rūšiuojama Klaipėdos apskrityje (67 proc.), antroje vietoje – Alytaus apskritis (63 proc.), trečioje – Panevėžio apskritis (60 proc.). Vilniaus apskritis pastebimai atsilieka – čia reguliariai rūšiuoja tik 52 proc., o visiškai nerūšiuojančiųjų dalis – didžiausia Lietuvoje (13 proc.).
„Vilniaus situacija atspindi iššūkius, būdingus didmiesčiams: mažiau vietos namuose, intensyvesnis gyvenimo tempas. Tačiau infrastruktūros gerinimas ir nuosekli komunikacija galėtų reikšmingai pagerinti ir sostinės rezultatus“, – pabrėžia A. Burbaitė.
Dažniausiai rūšiuojamų atliekų TOP
Dažniausiai rūšiuojamų atliekų trejetas nekinta – tai stiklo tara, plastikinės bei popieriaus ar kartono pakuotės – jas rūšiuoja iki 90 proc. gyventojų. Tačiau šiemet tyrimas atskleidė ir teigiamų pokyčių: rūšiuojančių skardines ir metalinius dangtelius padaugėjo 4 procentiniais punktais – šiuo metu jas rūšiuoja 66 proc. gyventojų. Taip pat 3 procentiniais punktais padaugėjo rūšiuojančių įvairias produktų pakuotes – dabar jas rūšiuoja 47 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad dalis atliekų vis dar kelia painiavą – net 32 proc. gyventojų „Tetra Pak“ pakuotes neteisingai išmeta į popieriaus konteinerį, nors jos turėtų būti rūšiuojamos kaip plastikas. Dar daugiau žmonių klysta rūšiuodami plastikines konstruktoriaus kaladėles ar kitus žaislus – net 83 proc. gyventojų jas išmeta į plastiko konteinerį, nors jos turėtų iškeliauti kartu su mišriomis atliekomis.
Tekstilės rūšiavimas išlieka vangus – ją rūšiuoja tik 8 proc. gyventojų, o elektronikos atliekas – vos 3 proc. apklaustųjų.
„Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad gyventojams vis dar trūksta aiškios ir nuoseklios informacijos apie sudėtingesnes atliekų kategorijas. Ateities tikslas turi būti ne tik paskatinti žmones rūšiuoti daugiau, bet ir padėti tai daryti teisingai, mažinant neteisingo rūšiavimo atvejus“, – apibendrina „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.