Kauno valdžia susikibo su burlaivių mėgėjus vienijančia organizacija dėl uosto Kauno mariose, o ginčą išsprendė tiktai teismas.
Kauno miesto savivaldybė mariose įsteigė Neptūno uostą, kuriame tilps beveik pusketvirto šimto laivų. Rengiant naujas vietas tenka ardyti beveik du dešimtmečius naudotą Turistinių burlaivių asociacijos prieplauką.
Prieplauką, kurioje telpa apie 80 laivų, savo lėšomis dar 2008-aisiais įrengė asociacija, tačiau miesto valdžia nurodė ją išardyti. Turistinių burlaivių asociacija dėl galimybės likti mariose penkerius metus bylinėjosi teismuose, tačiau bylą pralaimėjo.
Nepaisant pokyčių pakrantėje, Kauno mariose vaizdas daugybę metų nesikeičia – kiekvieną vasarą prasideda vadinamasis vandens žydėjimas, kai nedrąsu net kišti koją į bjaurų tvaiką skleidžiantį melsvą skystį. Tuo įsitikinę tiek žvejai, tiek burlaivių mėgėjai, tiek ir miesto valdžia, tačiau jokių pokyčių nematyti.
– Kas yra vadinamasis vandens žydėjimas ir kodėl šis procesas vyksta Kauno mariose? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. L.Česonienės.
– Vandens žydėjimas – tai eutrofikacija, kai dėl taršos ir kylančios temperatūros susidaro azoto ir fosforo perteklius.
Tokiomis sąlygomis įvairių rūšių dumbliai pradeda intensyviai daugintis ir vanduo nusidažo žalsva arba melsva spalva. Dumblių galima aptikti daugelyje vandens telkinių, jie puikiai matyti plika akimi. Baltijos jūroje, kuri yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, vyksta panašūs procesai, yra net mirusių vietų. Tiktai jūroje veisiasi kitos rūšies dumbliai.
Dumbliai yra toksiški ir maudytis tokiame vandenyje negalima, dumbliai gali nudeginti odą. Apie tokio vandens naudojimą maistui negali būti net kalbos.
– Kas lemia dumblių atsiradimą ir paplitimą?
– Viskas susiję su žmogaus veikla. Nors dažniausiai bandoma kaltę versti žemės ūkiui, situacija yra kitokia. Atlikome išsamius tyrimus skirtingose Kauno marių vietose ir išsiaiškinome, kad didesnė Kauno marių taršos dalis yra nuotekos.
Didžiausia tarša buvo užfiksuota ties gyvenvietėmis – Rumšiškėmis, Pažaisliu, Gervėnupiu. Prie marių yra daug sodininkų bendrijų, o jų gyventojai linkę nevalyti nuotekų arba tai daro netinkamai.
Pirmiausia reikėtų sustabdyti nuotekas, nes žemės ūkio veikla prie marių nėra intensyvi. Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, giliausia jo vieta siekia 10 metrų.
Prisiminkime, kaip jis buvo suformuotas. Dugne yra likusių organinių junginių, kurie nespėjo visiškai mineralizuotis, – tai istorinė tarša.
– Kokios sąlygos yra palankiausios dumbliams veistis?
– Vasara, esant aukštai temperatūrai. Intensyviausiai procesas trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio, o tuomet dumbliai tiesiog suskyla.
– Ar jie gali gyventi pratekančiame vandenyje ir kokia būtų Kauno mariose planuojamo įrengti šliuzo įtaka?
– Kuo didesnis vandens judėjimas, tuo geriau. Tekantis vanduo visada turi daugiau gyvybės, nes didėja deguonies koncentracija, vyksta savaiminis apsivalymas. Šliuzas būtų labai geras sprendimas ir žuvims. Dumbliai yra stovinčio vandens problema.
– Žinovai tikina, esą dumblius būtų galima sunaikinti cheminiais preparatais. Ar tokią priemonę įmanoma pritaikyti Kauno mariose?
– Švedijoje išties yra tokiu būdu išvalytų ežerų, tačiau reikalingos tam tikros aplinkybės – nėra vandens pritekėjimo, aplink uolienos. Cheminės medžiagos kartais naudojamos, tačiau jos yra pavojingos ir negali būti naudojamos ten, kur yra žuvų ar kitokios gyvybės.
Pirmiausia reikėtų iš Kauno marių iškelti visas žuvis, o to turbūt neįmanoma padaryti. Dar nežinia, ar tokio dydžio vandens telkinį būtų galima išvalyti. Toks valymo būdas yra visiškai beprasmis nepanaikinus taršos priežasčių – tai primena žmogaus gydymą nepašalinus ligos sukėlėjo.
Dumblius galima surinkti ir prasmingai panaudoti. Juose gausu azoto ir fosforo, o juk tai trąšos, kurias brangiai perkame ir naudojame žemės ūkyje. Bandymai jau vyksta, reikalingos tik efektyvesnės technologijos.
– Kauno mariose sugaunama apsigimusių žuvų, taip pat su žaizdomis. Ar tai gali būti taršos pasekmė?
– Nėra abejonės, kad taip nutinka dėl taršos. Žuvims reikalingas švaresnis vanduo negu žmonių naudojamas maistui.
– Ar galima ką nors padaryti siekiant išvengti vandens žydėjimo ir jo padarinių?
– Negalima kaltinti žemės ūkio ar nuotekų. Kalti esame mes, vykdantys tokią veiklą ir teršiantys aplinką. Būtina šviesti žmones ir aiškinti, kad kiekviena veikla turi poveikį vandens telkiniams.
Žmonės elgiasi neatsakingai ir nesupranta, ką jie daro. Jie net nesupranta, kodėl reikia valyti nuotekas. Trūksta žinių, o jeigu jų ir pakanka, ekonominė nauda nustelbia aplinkosauginę veiklą.