Naujausios Europos medienos apdirbimo ir miškininkystės pramonės tendencijos rodo vis didesnį susidomėjimą atsinaujinančiomis, vietinės kilmės medžiagomis statyboje ir dizaine. Šią tendenciją lemia tiek klimato tikslai, tiek ekologiško ir etiško gyvenimo būdo poreikis. Tuo pat metu pramonė dalyvauja tyrimuose, kurie patvirtina teigiamą medienos poveikį žmonių psichologinei ir fizinei savijautai.
„Pastebime, kad dabar žmonės į medieną žiūri visiškai kitaip – ne tik kaip į išteklius, bet ir kaip į medžiagą, kuri gerina nuotaiką“, – sako skaitmeninės prekybos mediena ir miškininkystės paslaugas teikiančios platformos „TimberMarket“ projekto vadovas Gusts Eisaks. „Šiuolaikinis vartotojas ieško ne tik kokybės – jis ieško šilumos, charakterio, ryšio su gamta ir emocinio ryšio, kurį natūrali mediena gali suteikti geriau nei bet kas kitas.“
Šie pokyčiai skatina atidžiau pažvelgti į tai, kaip mediena veikia žmones ne tik estetiškai ar praktiškai, bet ir emociškai bei fiziologiškai.
Susiję straipsniai
Biofilinis dizainas architektūroje ir interjero dizaine
Miesto aplinkoje žmonės dažnai praranda ryšį su gamta. Todėl architektūroje ir interjero dizaine vis dažniau naudojamas biofilinis dizainas, į kasdienį gyvenimą tikslingai įtraukiant gamtos elementus, kad pagerėtų jų savijauta, sveikata ir produktyvumas. Jis grindžiamas idėja, kad žmonės turi įgimtą poreikį bendrauti su gamta. Interjero dizainas, kuriame naudojamos natūralios medžiagos, dienos šviesa, augalai, vandens elementai ir organinės formos, mažina stresą, padeda susikaupti ir gerina emocinę pusiausvyrą. Medis, kaip vienas iš biofilinio dizaino kertinių akmenų, įkūnija tiek vizualinį, tiek lytėjimo ryšį su gamta, todėl erdvės tampa šiltesnės, gyvybingesnės ir draugiškesnės žmogui.
Tyrimai rodo, kad patalpose su mediniais elementais sumažėja žmonių kraujospūdis, sulėtėja širdies ritmas, sumažėja streso hormono kortizolio kiekis. 2017 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vien prisilietus prie medinio paviršiaus sumažėja smegenų aktyvumas priekinėje skiltyje, o tai rodo ramesnę būseną. Kontaktas su medžiais taip pat suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą – natūralų mūsų kūno atsipalaidavimo mechanizmą. Be to, medžių buvimas veikia endokrininę ir imuninę sistemas, teikdamas ne tik psichologinę, bet ir fiziologinę naudą, įskaitant streso mažinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Mediena mokyklose, darbo vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose
Mediena gerina aplinką ne tik namuose, bet ir švietimo, ir sveikatos priežiūros įstaigose bei įmonėse.
Mokyklose, kuriose mediena yra dominuojanti interjero medžiaga, vaikai elgiasi ramiau ir būna apie 10 proc. geriau susikaupę. Keletas tyrimų rodo, kad ligoninėse, klinikose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose naudojant medines medžiagas sumažėja pacientų nerimas ir pagreitėja sveikimas, nes aplinka tampa ne tokia mediciniška, o žmogiškesnė, padrąsinanti ir palaikanti.
Darbo vietose, į interjero dizainą įtraukus medieną, 30 proc. padidėja darbuotojų pasitenkinimas, padidėja produktyvumas ir sumažėja perdegimo rizika. Pavyzdžiui, 2020 m. apklausos metu 96 proc. respondentų teigė, kad patalpose su mediniais elementais jaučiasi labiau atsipalaidavę, o beveik ketvirtadalis nurodė, kad pagerėjo gebėjimas susikaupti ir aiškiai mąstyti.
Medienos natūralumas ir fizikinės savybės
Šiais laikais, kai sintetinės medžiagos užvaldė mūsų kasdienybę, mediena išsiskiria savo šiluma, tekstūra ir autentiškumu. Jos natūralus raštas, netolygumas ir unikalus lytėjimo pojūtis yra atsakas persotintam ir mechaniniam dizainui.
„Vartotojai vis dažniau ieško medžiagų, skatinančių pasitikėjimą, suteikiančių ramybę ir sukuriančių ryšį su gamta. Mediena šiuos poreikius suderina su tvarumu, estetika ir dizaino natūralumu, todėl ji ypač paklausi šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje“, – sako Gusts Eisaks, „TimberMarket“ projektų vadovas.
Be estetinių savybių, mediena taip pat pasižymi išskirtiniu gebėjimu prisitaikyti prie žmogaus komforto. Lyginant su tokiomis medžiagomis kaip plienas ar betonas, mediena pasižymi mažu šilumos laidumu, todėl nesukuria šaltos aplinkos ir užtikrina jaukią atmosferą ištisus metus. Mediena taip pat sugeba sugerti ir išskirti drėgmę, prisitaikydama prie mikroklimato ir palaikydama sveikesnį orą patalpose.
Amatai ir kultūrinės tradicijos
Verta paminėti medžio apdirbimo tradicijas, kurios įvairiose epochose ir kultūrose įgijo praktinę ir meninę reikšmę. Nuo rankų darbo daiktų iki architektūros šedevrų – medžio apdirbimas visada atspindėjo kūrybiškumą, savitumą ir meistriškumą. Darbas su medžiu – tai procesas, reikalaujantis pagarbos medžiagai, jos prigimties supratimo ir įgūdžių perdavimo iš kartos į kartą.
Rankdarbiai sudaro kultūrinį medienos naudojimo pagrindą, atspindintį ne tik įgūdžius, bet ir grožio bei simbolinių vertybių suvokimą. Skirtinguose pasaulio kraštuose tradicijos pasireiškia unikaliais būdais, pavyzdžiui, japonai naudoja kumpiko techniką, be vinių sudėliodami sudėtingus geometrinius raštus, o Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vyrauja medžio raižiniai, turintys simbolinę reikšmę. Latviai medį naudojo ne tik baldams, bet ir žaislams bei namų apyvokos daiktams gaminti, lietuviai garsėja puošniais kryžiais ir ūkio vartais, estai – tradicinėmis valtimis ir Seto kultūros reliktais. Šiandien šie įgūdžiai laikomi tvariais, identitetą stiprinančiais ir emociškai reikšmingais, atitinkančiais lėto gyvenimo dizaino judėjimą, kuriame pabrėžiamas žmogaus ryšys su aplinka ir medžiaga.
Mediena yra ne tik statybinė medžiaga. Ji ramina protą, padeda kūnui ir suteikia emocinės šilumos mūsų kasdienėms erdvėms. Ji padeda kurti aplinką, kurioje rūpinamasi žmonėmis, ir erdvę, kuri yra ne tik praktiška, bet ir emociškai palanki bei sveika.
Mediena nebėra tik konstrukcinis elementas – ji tampa geros savijautos nešėja, padedanti žmonėms jaustis saugiai, subalansuotai ir iš tiesų jaustis kaip namie, arčiau gamtos, kuriai priklausome.