Vietos bendruomenės ragina imtis veiksmų derybose dėl plastiko taršos

2025 m. rugpjūčio 10 d. 19:18
Šiaurės Amerikos vietos bendruomenės dalyvauja Ženevoje vykstančiose derybose dėl pasaulinės sutarties dėl plastiko taršos ir ragina imtis veiksmų dėl aplinkos, kuri jiems yra gyvybiškai svarbi ir kuri palaipsniui užteršiama mikroplastiku.
Daugiau nuotraukų (3)
Praėjusį antradienį prasidėjusios JT rengiamos derybos bus tęsiamos dar keturias dienas, tačiau naftą gaminančios valstybės ir vadinamoji ambicingų valstybių grupė vis dar nesutaria dėl to, ką turėtų apimti sutartis.
„Mes nešame žinią“
Panganga Pungowiyi, aktyvistė iš „Indigenous Environmental Network“, kilusi iš Aliaskos, prašo derybininkų parengti plastiko taršos sutartį, kuri užtikrintų teisingumą, ypač labiausiai pažeidžiamoms bendruomenėms.
„Mes nešame žinią; mūsų atsakomybė – mūsų pareiga – dalytis informacija, kurią mums suteikia ekosistemos“, – sakė P. Pungowiyi, paaiškindama savo dalyvavimą derybose.
Aliaska kenčia nuo toksinių cheminių medžiagų, kurių dalis yra plastiko arba naftos gavybos produktas.
„Toksiniai produktai keliauja į šiaurę, nešami vandenynų ir oro srovių“, – sakė ji.
Henris Bourgeois Costa, aplinkos ir plastiko taršos ekspertas iš „Tara Ocean Foundation“, paaiškino Aliaskos padėtį.
„Atsižvelgiant į svarbiausių ekosistemų ciklų veikimą, Aliaskos gyventojai jau yra labiausiai paveikti gyvsidabrio ir PCB (polichlorintų bifenilų) taršos – pramoniniais sunkiaisiais metalais, kurie dabar yra uždrausti išsivysčiusiose šalyse, nors Aliaska jų nenaudoja“, – sakė jis.
Srovės, kurios šiaurės vakarų JAV valstijos gyventojams atnešė daug maistinių medžiagų ir žuvų būrių, dabar taip pat atneša didelius kiekius mikroplastiko, sakė jis.
Automobilių padangos ir lašišos
2020 m. Vašingtono valstijos universiteto tyrimas parodė, kad cheminis priedas, naudojamas automobilių padangų gamyboje, 6PPD, turėjo „žalingą poveikį lašišų, vienos iš labiausiai paplitusių žuvų Aliaskoje, reprodukcijai“, sakė H. Bourgeois Costa.
Tyrimas parodė, kad iš 6PPD – konservanto, naudojamo lėtinti padangų irimą – gautas junginys nusėda nuo gumos ant kelių ir patenka į vandens apytakos ciklą.
„Nebėra žuvų, nebėra ruonių – nebėra maisto“, sakė P. Pungowiyi.
Žmonės mato kokiomis ligomis serga paukščiai ir žinduoliai jų aplinkoje, o tai galiausiai daro įtaką jų pačių vaikams, sakė ji.
„Mes esame veikiami per maistą, vandenį ir pašarus, nes mes patys ieškome maisto“, – sakė P. Pungowiyi.
„Jei gyvūnai miršta, mirštame ir mes“
Aakaluk Adrienne Blatchford, aktyvistė iš mažo Aliaskos kaimelio, kuri į Ženevos derybas atvyko su asociacijos finansine parama, tiesiai šviesiai pasakė: „Jei gyvūnai miršta, mirštame ir mes.“
Ji kalbėjo konferencijoje, surengtoje derybų, kuriose stengiamasi rasti susitarimą, kuris sustabdytų plastiko taršos augimą, metu.
„Mes priklausome nuo nesveikų produktų“, – sakė A. A. Blatchford, pridurdama, – vis sunkiau išlaikyti mūsų maisto saugą.“
„Nėra alternatyvos“, – pridūrė ji, nes prekybos centruose „importuota šaldyta vištiena kainuoja net 76 dolerius“.
Tai yra spąstai ekonomiškai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, gyvenančioms „simbiotiniuose santykiuose su pasauliu“, – teigė ji.
„Mums reikia kolektyvinio sprendimo, kaip spręsti šią krizę“, – tvirtino ji, tikėdamasi, kad sutartyje bus įtrauktas draudžiamų cheminių priedų sąrašas.
Derybos dėl plastiko sutarties vyksta Jungtinių Tautų „Palais des Nations“ komplekse.
plastikastaršaŽeneva
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.