„Kasdien mes matome pokyčius ir pokyčiai vis labiau išryškėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo A. Svitojus, akcentuodamas, kad mokslininkų duomenys ir stebėjimai nekelia jokių abejonių dėl klimato krizės žalos žemės ūkiui.
„Pirmiausiai klimato pokyčius pajaučia ūkininkas, žemdirbys, nes kiekvieną dieną dirbant, kiekvieną dieną būnant lauke, gaminant produktus, tu matai tuos pokyčius“, – teigė jis.
Nors ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje žiemos sutrumpėjo dvejomis savaitėmis, o vasaros – ilgėja, A. Svitojaus teigimu, šiais metais šalies ūkininkams labiausiai pakenkė ankstyvos šalnos ir itin lietingas šiltasis metų sezonas.
„Vasaros šiais metais Lietuvoje beveik ir nebuvo. Sutrumpėjo tiek žiema, tiek vasara. Mes neturime išreikšto gero sezoniškumo, o tas žiemos trumpėjimas ir klimato šilimas, be abejo, veikia gamtą“, – nurodė pašnekovas.
„Susiduriame su tuo, kad reikia ieškoti naujų augalų veislių, reikia ieškoti tam tikrų kultūrų. Ir stebime, kad į Lietuvą tendencingai pradeda įeiti netgi mums nebūdingos kultūros – sojos, įvairios vynuogių veislės. Tačiau tai didelė rizika“, – įspėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, aiškindamas, kad permainingi orai ir klimato kaita neleidžia tikėtis, kad ir naujos, egzotiškos kultūros galės ilgus metus sėkmingai augti Lietuvos ūkiuose.
Be to, tęsė ūkininkų atstovas, keičiantis klimatui, augalus užpuola daugiau parazitų, jie būna atsparesni pesticidams.
„Ilgesnis šilumos laikotarpis – mes turime ir parazitų, ir šliužų, ir įvairių ligų nešėjų. Tai veikia ir žemės ūkį, ir miškus, ir įvairius sektorius“, – tęsė jis.
Šįmet publikuotoje Europos investicijų banko studijoje nurodoma, kad dėl nepalankaus klimato ir permainingų oro sąlygų Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektorius kasmet praranda daugiau nei 28 mlrd. eurų – ir šie skaičiai, prognozuojama, augs. Žemės ūkio rūmų pirmininkas pabrėžia – globaliu mastu nuostoliai siekia dar didesnius skaičius.
„Kalbant apie Europą, mes turime 28 mlrd. eurų praradimus žemės ūkyje, bet jeigu imtume pasauliniu mastu – tai yra ne milijardai. Tai yra nuostoliai, siekiantys trilijonus, ir tai veikia visą pasaulio maitinimo grandinę“, – pasakojo A. Svitojus.
„Tą produkciją, ką Lietuvoje išauginame, <...> apie 80 proc. grūdų eksportuojame į pasaulį, maitiname Afriką, kitas šalis. Mes išvežame tuos produktus. Ir tos ekstremalios situacijos veikia visus – ir mus, ir visą Europą, ir visą pasaulį, visus kontinentus“, – pokalbį apibendrino pašnekovas.