Kodėl trečdalis atliekų Lietuvoje taip ir netampa žaliava?

Statistika rodo, kad netinkamas atliekų rūšiavimas namų ūkiuose išlieka viena pagrindinių kliūčių efektyviam perdirbimui.

2023 m. Lietuvoje apie 49 proc. komunalinių atliekų buvo paruoštos perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui. Nors šis rodiklis pamažu auga, jis vis dar nepasiekė Europos Sąjungos tikslo – 55 proc. iki 2025 metų. Remiantis duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu apie 66 proc. visų komunalinių atliekų buvo surinktos kaip mišrios.

Tai rodo, kad didelė dalis potencialiai perdirbamų medžiagų prarandama dar pirminiame etape.

Naujausia atliekų tvarkytojų statistika rodo, kad didžioji dalis komunalinių atliekų vis dar yra netinkamai surūšiuotos ir neparuoštos perdirbimui. Todėl tokios atliekos dažniausiai baigia savo kelią sąvartynuose arba užuot tapusios antrinėmis žaliavomis, yra deginamos.

Atliekų srautų analizės rodo, kad vidutiniškai kas trečia atliekų rūšiavimo konteinerių turinio dalis Lietuvoje yra užteršta – maisto likučiais, netinkamomis plastiko rūšimis ar mišriomis atliekomis. Dėl to net ir formaliai „surūšiuotos“ atliekos dažnai nebeatitinka perdirbimo reikalavimų ir nukreipiamos į deginimą.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl apie trečdalis visų komunalinių atliekų Lietuvoje buvo sudeginta energijos gamybai, nors didelė jų dalis galėjo būti perdirbta.

• stiklainiai ir buteliai su maisto ar skysčių likučiais

• keramika, krištolas, veidrodžiai ar langų stiklai (stiklo konteineryje)

• riebalais ar maistu suteptas popierius ir kartonas (pvz., picos dėžės)

• į pakuočių konteinerius metami plastikiniai daiktai, kurie nėra pakuotės (pvz., gėlių vazonėliai, dantų šepetėliai, CD dėklai)

„Kiekvienas neteisingai išmestas daiktas turi savo kainą – tiek finansinę, tiek aplinkosauginę. Jei plastikas arba popierius surenkami su maisto likučiais, jie praranda galimybę tapti antrine žaliava, – aiškina atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ įsteigtos „Tvarumo akademijos“ vadovė Jurgita Bagdonavičienė.

– Siekdami edukuoti ir užpildyti informacijos spragas bei padėti gyventojams formuoti teisingus rūšiavimo įpročius prieš keletą metų įkūrėme „Tvarumo akademiją“.

Ekspertė dalinasi, kad rūšiavimo kokybę gali sugadinti vos keli procentai netinkamų atliekų: užtenka į stiklo pakuočių konteinerį įmesti stiklainį su maisto likučiais, krištolo ar keramikos dirbinį, kad visa partija taptų netinkama perdirbimui.

Aplinkosaugos ekspertai sutaria, kad didžiausia problema – ne gyventojų abejingumas, o žinių stygius. Nemažai žmonių vis dar nežino, ar pakuotes būtina plauti, kaip atskirti perdirbamus ir neperdirbamus plastikų tipus, kur mesti specifines atliekas, pavyzdžiui, termosus, žaislus, baterijas ar kitas pavojingas atliekas.

Realus atliekų perdirbimo efektyvumas Lietuvoje siekia tik apie 60–70 proc. galimo pajėgumo. Pagrindinė priežastis – neteisingas rūšiavimas namų ūkiuose. Net 5–7 proc. netinkamų priemaišų gali užteršti visą atliekų srautą ir paversti jį netinkamu perdirbimui.

„Kai žmonės ko nors nežino, renkasi paprasčiausią kelią – viską meta į mišrių atliekų konteinerį. Nors turime reikiamą infrastruktūrą, tačiau perdirbimo potencialas nėra pilnai išnaudojamas“, – sako J. Bagdonavičienė.

Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad problema nėra vien gyventojų įpročiai. Skirtingos rūšiavimo taisyklės savivaldybėse, ne visada aiškus pakuočių ženklinimas ir paini atliekų surinkimo sistema taip pat prisideda prie klaidų.

Dėl to žmonės neretai renkasi saugiausią, bet aplinkai nepalankiausią sprendimą – mesti atliekas į mišrų konteinerį.

Apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, kurios plastiko rūšys yra perdirbamos, o daugiau nei trečdalis rūšiuoja „intuityviai“, nežinodami tikslių taisyklių.

Siekiant sukurti artimesnį ryšį tarp gyventojų ir atliekų perdirbimo sistemos, „Ekonovus“ 2022-aisiais įsteigė „Tvarumo akademiją“ – praktinę mokymų platformą mokykloms, bendruomenėms ir verslui. Čia teorija virsta realiais pavyzdžiais: mokomasi rūšiuoti pakuotes, suprantama, kiek resursų galima išsaugoti.

„Pastebime, kad noras rūšiuoti tikrai yra. Trūksta tik aiškių atsakymų – kur mesti, kaip paruošti atliekas rūšiavimui ir kokį realų poveikį turi netinkamas tvarkymas“, – pasakoja J. Bagdonavičienė.

Edukacinis projektas „Tvarumo akademija“ skiria ypatingą dėmesį moksleiviams. Nemokamose pamokose vaikai mokosi suprasti priežasties ir pasekmės ryšį: kodėl plastiko buteliukas, išmestas į bendrą konteinerį yra prarastas resursas, o patekęs į perdirbimo ratą gali tapti nauju gaminiu.

„Edukacija yra galingiausias įrankis, leidžiantis suformuoti įpročius visam gyvenimui. Mokiniai, susipažinę su žiedine ekonomika, tampa pokyčių ambasadoriais – jie ne tik keičia savo elgesį, bet ir įkvepia šeimas“, – džiaugiasi J. Bagdonavičienė.

Ekspertų skaičiavimais, jei pakuočių atliekų rūšiavimo kokybė Lietuvoje pagerėtų bent 10 procentinių punktų, šalis kasmet galėtų papildomai perdirbti 60–80 tūkst. tonų žaliavų, sumažinti sąvartynų apkrovą ir priklausomybę nuo pirminių žaliavų importo.