Kol kas sunku pasakyti, ar Neris yra smarkiai užteršta, nes tikrasis taršos mastas paaiškės išvalius visą 24 kilometrų per sostinę tekančios upės ruožą.
Gali būti, kad Neries švarintojams dėl to teks plūktis kelerius metus.
Rado elektrinių dviračių
„Švarūs miestai“. Ar tepalai ir tvarumas yra suderinami?
Išvalyti Neries dugną ėmėsi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija ir profesionalių narų komanda.
Nors dugno valymo darbus planuota pradėti pernai pačioje birželio pradžioje, gamtos sąlygos darbų planus pakoregavo.
„Nors pirmą kartą nėrėme vasaros pradžioje, dėl intensyvių kritulių ir aukšto vandens lygio vanduo buvo labai neskaidrus, tai labai apsunkino darbus. Tad prie intensyvesnių darbų perėjome rugsėjį, vandeniui atslūgus ir nuskaidrėjus“, – pasakojo Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad toks Neries dugno valymas – pirmas istorijoje. K. Skrupskelis apskaičiavo, kad surinkta 1218 kilogramų įvairių metalo gaminių, 89 automobilių padangos, 106 kilogramai stiklo, 80 kilogramų plastiko ir dar 41 kilogramas kitų atliekų, tarp jų – ir įvairios tekstilės.
Tarp radinių – net 3 elektriniai dviračiai, 2 elektriniai paspirtukai, durų ar kameros grotos, 4 mobilieji telefonai.
Išsiaiškino padangų amžių
Susiję straipsniai
Paklaustas, kiek metų vandenyje pragulėjusias šiukšles teko traukti iš Neries, K. Skrupskelis sakė, kad radinius galima sugrupuoti nuo XIX amžiaus iki šių dienų: „Radome ir senų tiltų konstrukcijų liekanų, metalinių geležinkelio pabėgių. Jie greičiausiai nuo Žvėryne anksčiau buvusio geležinkelio tiltelio.“
O šių dienų atliekų amžių nustatyti lengviau. Pavyzdžiui, pagal gamintojo privalomai įspaustas datas galima identifikuoti, kad upėje mėtėsi daug padangų, pagamintų 2019–2020 metais.
K. Skrupskelio žodžiais, Neries dugne daugiausia šiukšlių, sumestų per pirmus du dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo, maždaug iki 2010 metų: „Sakyčiau, kad to laikotarpio atliekos sudarė apie du trečdalius visų radinių.“
Vaizdas – nelabai malonus
Specialisto teigimu, nors anksčiau atlikti vandens kokybės tyrimai parodė, kad Neries vanduo gana švarus, akivaizdu, jog per daugelį metų upė prikaupė žmogaus paliktų šiukšlių, kurios iki šiol daro neigiamą poveikį, o didžioji dalis ištrauktų atliekų išliktų toksiškos itin ilgą laiką.
„Po vandeniu dauguma šių atliekų galėjo praleisti ne dešimtis, o šimtus metų, lėtai skleisdamos metalų oksidus, mikroplastiką ir kitas kenksmingas medžiagas į upę, pažeisdamos ten gyvenančią fauną ir florą.
Ištraukdami tokias atliekas ne tik pašaliname galimą ar esamą taršos šaltinį, bet ir sugrąžiname natūralumą upės buveinėms“, – aiškino K.Skrupskelis.
Iškeltos atliekos buvo kruopščiai peržiūrimos, rūšiuojamos ir perdirbamos.
Taip pat nardydami specialistai kasdien stebėjo ir gyvąją Neries ekosistemą – žuvis, vėžius, saugomas kurklių buveines. Tačiau, kaip teigė K. Skrupskelis, malonių vaizdų kur kas mažiau nei keliančių nerimą.
„Remdamiesi savo ankstesne patirtimi prognozavome ir buvome pasiruošę kur kas prastesnei taršos situacijai šioje miesto dalyje.
Vis dėlto gyvai matant upės dugną ir traukiant iš jo įvairiausias atliekas po vandeniu mus pasitinkanti realybė kelia didelį susirūpinimą dėl mūsų visų atsakomybės ir požiūrio į gamtą mieste“, – sakė jis.
„Darnu Group“ nuotr.
Patogu mesti nuo krantinės
Daugiausia šiukšlių rasta miesto centre, dešiniajame upės krante, greta Baltojo tilto. Šiukšlių gausus ruožas driekėsi nuo Baltojo tilto iki pat Seimo rūmų. O metalo atliekų ypač daug kranto dalyje Žvėryno pradžioje.
Kodėl tiek daug šiukšlių upės atkarpoje nuo Baltojo tilto iki Seimo rūmų?
„Čia turbūt yra kelios priežastys. Viena labai buitiška – nuo tos krantinės į upę tiesiog patogu mesti šiukšles. Taip pat toje atkarpoje vyko nemažai statybų ir jos paliko savo pėdsaką. Ir upės specifika diktuoja, kad būtent šiame ruože dėl srovės atnešama ir nusėda tai, kas į upę sumetama aukščiau, tarkime, ties Žaliuoju tiltu.
Taigi pati upės hidrologija ir vieta – miesto centras – padiktuoja, kad čia šiukšlių suradome daugiausia. Beje, upės vingiuose, kur didesnės duobės, susikaupia ir didesnis radinių kiekis.
Pavyzdžiui, tokia vieta yra Žvėryne, kiek žemiau pėsčiųjų tilto, kur yra upės vingis. Ten 4–5 metrų gylio duobėje buvo itin daug radinių“, – pasakojo K. Skrupskelis.
Pradės valyti nuo Verkių
Tvarkant upę smulkios šiukšlės buvo renkamos į tinklinius maišus po vandeniu, o jiems prisipildžius perduodamos narus lydinčiai valčiai.
O didelių gabaritų daiktams ištraukti į krantą ar įkelti į valtį neretai prireikdavo ir 2–3 narų komandos pastangų.
Patyrusių 5 narų komanda upės vaga leidosi pasroviui išsidalindama į siaurus 2–3 metrų pločio ruožus. Sekliose pakrantėse narai dirbo naudodami paviršinio nardymo įrangą, o gilesnėse vietose valymo darbams teko pasitelkti ne tiktai suspausto oro balionus – mažo skaidrumo vandenyje prireikė papildomo apšvietimo.
Šiais metais Neries dugno valymo darbai bus tęsiami. Nuo birželio vidurio planuojama išvalyti 7 kilometrų ruožą nuo Verkių iki Baltojo tilto, darbus pradedant tada, kai jie nebetrukdys žuvų nerštui bei paukščių perėjimui upės pakrantėse.
Teršia Vilniaus rajone?
Ankstesniais metais švarintojai tris kartus valė Vilnią, surinko apie toną šiukšlių. Upėms puoselėti „Darnu Group“ skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Ar skiriasi radiniai abiejų upių dugne?
„Darnu Group“ nuotr.
K. Skrupskelio žodžiais, didžiausias skirtumas – metodas, kaip šiukšlės išrenkamos. Vilnia sekli, joje labai ribotas gilesnių vietų skaičius, tad šiukšles tvarkdariai rinko brisdami ir narų pagalbos beveik nereikėjo.
O Neryje be narų jie nieko nebūtų nuveikę – upė gili, srauni, o šiukšlės pasiekiamos tik panėrus.
„Kalbant apie pačius radinius, skirtumų nedaug. Dominuoja miestietiškos atliekos – padangos, metalas ir stiklas, plastiko palyginti nedaug.
Tik po šio Neries valymo etapo mane asmeniškai pribloškė padangų skaičius – nemaniau, kad dar tiek daug jų į upę sumetama“, – stebėjosi vilnietis.
Pasak jo, sunku patikėti, kad 2019 metais ar vėliau pagamintos padangos į upę buvo metamos nuo Žaliojo tilto ar ridenamos kažkur miesto centre. Veikiau jos buvo išmestos kur kas aukščiau, Vilniaus rajone.
Pamatyti būtų ne pro šalį
Triukšmingai prasidėjusi Vilniuje užgeso ne viena švarinimosi akcija. Ar reikėtų į Neries valymą įtraukti moksleivius, studentus?
„Rūpinimosi gamta ir upėmis niekada nebus per daug. Tačiau dugno valymas po vandeniu yra techniškai sudėtingas, šiems darbams atlikti reikalinga tam tikra kvalifikacija, todėl masiškai į jas įsitraukti būtų tikrai sudėtinga.
Nepaisant to, kooperacija su moksleiviais ar studentais tikrai galima juos pakviečiant prisidėti, pavyzdžiui, prie iš upės ištrauktų šiukšlių tvarkymo.
Tai būtų puiki šviečiamoji priemonė, nes kai pamatai, kas ir kokiais kiekiais ištraukiama iš dugno, tai ne tiktai nemaloniai nustebina, bet ir skatina susimąstyti apie visų mūsų santykį ir elgesį su gamta mieste“, – kalbėjo K. Skrupskelis.
89 – tiek automobilių padangų praėjusiais metais buvo ištraukta iš Neries upės.