„Šiuo metu Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Palydoviniai duomenys leidžia sekti jų sankaupas ir judėjimą didelėje teritorijoje.
Esant palankioms vėjo kryptims, jos gali būti atnešamos prie krantų“, – pranešime spaudai cituojama KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė.
Pasak jos, šiuo metu žydėjimas stebimas ir Kuršių mariose. Didžiausi kiekiai – rytinėje marių dalyje, kiek mažesni vakarinėje, ties Kuršių nerija.
Susiję straipsniai
„Didžiausią susirūpinimą kelia Nodularia spumigena, gaminanti toksiną nodulariną. Šis toksinas gali neigiamai veikti vandens organizmus.
Didelės žydėjimo sankaupos gali kelti riziką žmonėms ir naminiams gyvūnams“, – perspėja KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Donata Overlingė.
Nors ne visos melsvabakterės yra toksiškos, intensyvaus žydėjimo metu mokslininkė rekomenduojama vengti maudytis vietose, kur vandens paviršiuje matomos melsvabakterių sankaupos, nurodoma KU pranešime.
Mokslininkės primena, kad vandens žydėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau jo intensyvumą didina šilti orai, neįprastai aukšta vandens temperatūra. Melsvabakterių gausėjimą taip pat skatina ramios meteorologinės sąlygos ir perteklinis maistinių medžiagų kiekis vandens telkiniuose.
KU mokslininkai situaciją Baltijos jūroje ir Kuršių mariose nuolat stebi pasitelkdami lauko tyrimus ir nuotoliu.
Vandens kokybę bei melsvabakteres stebėti padeda ir KU Biologijos ir jūrų biotechnologijos bakalauro bei Tvaraus vandens ekosistemų valdymo magistrantūros studijų programų studentai.
Kartu su mokslininkais jie dalyvauja lauko tyrimuose, analizuoja mėginius, vertina gautus duomenis.