Maisto atliekų rūšiavimas jau vadinamas oranžinių maišelių absurdu, o savivaldybė net negali atsakyti, kiek tokių atliekų atskiriama nuo kitų šiukšlių, kiek naudingų produktų iš jų pagaminama.

Gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje praėjusių metų balandį. Tai priežastis, kodėl iki šiol maisto atliekų rūšiavimo procesas nėra toks, koks privalėtų būti.

Todėl neaišku nei kiek oranžinių maišelių, kuriuose į gamyklą atkeliauja maisto atliekos, atskiriama nuo kitų šiukšlių, nei kiek jų perdirbama.

Tokie savivaldybės paaiškinimai kelia šypseną, tačiau ji ir toliau vilniečiams primena: rūšiuoti maisto atliekas būtina. Bet kokia iš to nauda – nežinia.

[[ge:lrytas:lrytas:43436907]]

Atskirai dar neskaičiuoja

Savivaldybė pripažino: šiuo metu negalima objektyviai įvertinti, kiek dėl maisto atliekų rūšiavimo sumažėja į mišrių komunalinių atliekų srautą patenkančių maisto atliekų.

Nepaisant to, jog kol kas negalima objektyviai įvertinti sistemos efektyvumo, savivaldybė tikino, kad gyventojų rūšiavimas išlieka net labai svarbus.

Anot savivaldybės, sistemos tikslas – palaipsniui didinti atskirai surenkamų maisto atliekų kiekį, mažinti jų dalį mišrių komunalinių atliekų sraute ir sudaryti sąlygas šias atliekas panaudoti kaip žaliavą, o ne šalinti kartu su kitomis atliekomis.

[[ge:lrytas:lrytas:43934923]][[ge:lrytas:lrytas:44115067]][[ge:lrytas:lrytas:44234633]]

Tačiau oranžiniuose maišeliuose surinktos maisto atliekos šiuo metu net nėra atskirai traukiamos į apskaitą, todėl negalima nurodyti, kokia konkreti jų dalis tampa naudingu produktu.

Šiuo metu po gaisro atkuriamoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, kiek leidžia taikomos technologijos, apdorojant atliekas atskiriama biologiškai skaidi jų dalis. Į šį srautą esą patenka ir oranžiniuose maišeliuose gyventojų surinktos maisto atliekos.

Atskirtas biologiškai skaidžių atliekų srautas grąžinamas į gamykloje esančius biologinio apdorojimo tunelius ir biologiškai džiovinamas. Kita po mechaninio rūšiavimo atskirta energinę vertę turinti atliekų dalis nukreipiama energijai gaminti.

Biodžiovinimas yra tarpinis atliekų apdorojimo etapas, todėl vien pagal į tunelius nukreiptą kiekį negalima apskaičiuoti galutinio naudingai panaudotų maisto atliekų kiekio.

Sprendimas – tik laikinas

Anot savivaldybės, dabartinius rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio sistema neveikė planuotu technologiniu režimu.

Išsamų sistemos veiksmingumo vertinimą bus galima atlikti atkūrus stabilius mechaninio ir biologinio apdorojimo technologinius procesus ir sukaupus palyginamus ilgesnio laikotarpio duomenis.

Dabar maisto atliekos oranžiniuose maišeliuose perduodamos bendrovei „Horeca sprendimai“ ir panaudojamos biodujų gamybai. Toks sprendimas yra laikinas, iki kol bus atkurta biologinio apdorojimo infrastruktūra.

Savivaldybė taip pat teisinosi, kad, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui perėmus mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių valdymą, teritorijoje buvo sukauptas didelis anksčiau neapdorotų atliekų kiekis.

„Atkūrus stabilų technologinį procesą ir sudarius sąlygas oranžinių maišelių srautą atskirti ir įtraukti į apskaitą, bus galima objektyviai įvertinti visą grandinę: kiek oranžinių maišelių atskiriama, kiek juose esančių maisto atliekų perduodama biologiniam apdorojimui ir kokia jų dalis galutinai panaudojama“, – tikino savivaldybė.

Ji priminė, kad vis dėlto gyventojų rūšiavimas esą išlieka labai svarbus. Kuo mažiau maisto, pakuočių, tekstilės ir kitų atskirai tvarkomų atliekų patenka į mišrų srautą, tuo mažesnis jo kiekis, o atskirai surinktos atliekos gali būti kokybiškiau perdirbamos ir panaudojamos toliau.

[[ge:lrytas:lrytas:44300223]]

Praleido progą sutvarkyti

Kalbėdamas apie maisto atliekų rūšiavimą Vilniuje savivaldybės tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis neslėpė: vilniečiai moka už valdžios neveiklumą.

Jo žodžiais, kai prieš keletą metų Europos Sąjunga skyrė paramą maisto atliekų surinkimo sistemoms diegti, buvo puiki proga sutvarkyti viską iš pagrindų – įrengti patogius konteinerius, plėsti perdirbimo pajėgumus ir užtikrinti tvarią atliekų tvarkymo grandinę.

Tuo metu už šį projektą buvo atsakingas dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

A.Nemunaitis tikino – jis nieko nenuveikė, kad Vilniuje būtų tokia maisto atliekų rūšiavimo sistema, kuriomis naudojasi kiti Lietuvos regionai: „Parama praėjo pro šalį, o dabar sugalvota „inovacija“ – oranžiniai maišeliai.“

Kai kuriems žmonėms tokia sistema patiko, jie stovėjo eilėse, kad gautų maišelių, nors turėjo būti tiesiog įrengti maisto atliekų konteineriai.

Rezultatas nėra aiškus

Šis projektas pristatomas kaip unikalus pasaulyje, bet akivaizdu, kad tai yra ne kas kita kaip pavėluota improvizacija, kurią finansuoja patys vilniečiai per atliekų tvarkymo rinkliavas, nors savivaldybė ir jos partneriai tai pristato kaip modernų sprendimą.

Daugelyje Europos miestų jau seniai veikia patogios, aiškiai identifikuojamos maisto atliekų surinkimo sistemos su konteineriais prie kiekvienų namų durų.

„Vilniuje vietoj to dabar turime maišelius, kuriuos reikia krauti į bendrus konteinerius tikintis, kad atliekos kažkur stebuklingai pavirs naudingais produktais“, – stebėjosi opozicijos atstovas.

Negana to, net nėra aišku, ką daryti su tuo, kas bus perdirbta, nes realizacijos rinkos kol kas neatrastos.

Kitaip tariant, net ir surinkus, apdorojus maisto atliekas nėra kur dėti gauto produkto.

Tai reiškia, kad po visų investicijų liekama su kalnu nepanaudojamų atliekų produktų.

Ir už šį eksperimentą, kurio galutinis rezultatas net nėra aiškus, sumoka vilniečiai.

Pradėjo rūšiuoti gerokai anksčiau nei Vilniuje

Druskininkai dar 2018 metais tapo pirmąja Lietuvos savivaldybe, kuri pradėjo rūšiuoti maisto atliekas. Vos keliomis dienomis nuo jos atsiliko Alytus.

Alytuje iš pradžių buvo išdalinta 1700 specialių konteinerių maisto atliekoms individualių namų savininkams. Po metų Alytaus regione rūšiuoti maisto atliekas pradėjo daugiabučių namų gyventojai.

Pradėtos eksploatuoti naujos kartos konteinerių aikštelės, kuriose įrengta po penkis įgilintus konteinerius įvairių rūšių atliekoms: komunalinėms atliekoms, plastiko ir metalo pakuotei bei atliekoms, popieriaus ir kartono pakuotei bei atliekoms, stiklo pakuotei ir atliekoms bei maisto atliekoms.

Vilniaus sumanymas virto fiasko? Gyventojai tai daryti privalo, tačiau kam – neaišku