Tiesa, įstatymas leistų naudoti prietaisus tik medžiojant kiaulių maro platintojus šernus. Tačiau aplinkosaugininkai ir gyvūnų globėjai būgštauja, jog prisidengus kova su kiaulių maru bus įteisintas brakonieriavimas, bus pyškinami ir niekuo dėti kanopiniai žvėrys. Maksimalų taiklumą užtikrinančius šautuvo priedus smerkia ir kai kurie medžiotojai.
Naktinės medžioklės ypatumai
B.Bradausko iniciatyvą labiausiai parėmė veterinarai, pabrėždami, jog afrikinis kiaulių maras yra vis didėjantis pavojus, ir nėra kito būdo jam užkirsti kelią, kaip tik mažinti nekontroliuojamas šernų bandas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš medžiotojų reikalauja sumažinti šernų skaičių (nors jis dar nėra žinomas) ir tankį iki 0,5 šerno kvadratiniame kilometre.
„Daugelyje Europos šalių naktinio matymo prietaisai įteisinti. Būtent medžiojant tik šernus, o ne elnius, briedžius ir kitus kanopinius gyvūnus. Bet to, tokia medžioklė humaniškesnė, nes taiklus šūvis iš karto pakloja žvėrį, jis išvengia sužeidimų, nesikankina“, – tikino B.Bradauskas.
Iš tiesų naktinio matymo prietaisai šernų medžioklėje įteisinti trijose ES šalyse, viena jų – Latvija.
Medžiotojas iš Rokiškio rajono, kuris paskelbtas kiaulių maro zona, Mindaugas Savickas sakė, kad naktinio matymo prietaisai iš tikrųjų padėtų veiksmingiau naikinti kriuksinčius maro platintojus.
„Šernas yra išskirtinai naktinis gyvūnas. Jis pasirodo tik naktį. Naktinio matymo žiūronai yra ir dabar įteisinti, bet jais gali tik stebėti. O šernas, nors ir kiaulė, bet gyvūnas protingas. Vos išvydęs prožektoriaus spindulį, neria į mišką, supranta, kad pamačius šviesą reikia nešti kudašių. Nustačius šerno vietą prožektoriumi, vis tiek tikimybė pataikyti yra tik viena iš dešimties“, – sakė medžiotojas.
Naktį šaudys tik turtuoliai
Bet problema, jo manymu, yra ne tik medžioklės etikos ir teisėtumo subtilybės. Naktinio matymo prietaisai labai brangūs, paprasčiausių kaina prasideda nuo maždaug 3,5 tūkst. eurų. Bet ir tokie menkai tikę, geras naktinis taikiklis kainuoja mažiausiai 4,5 tūkst. euro.
Prietaisų brangumo problema buvo iškilusi ir svarstant Medžioklės įstatymo pataisas Seimo Aplinkosaugos komitete. B.Bradauskas tada išdidžiai atrėžė, jog medžiotojai ne vargetos – pinigų turi.
Medžiotojo parlamentaro argumentais suabejojo aplinkosaugininkai. Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas viešai išsakė būgštavimus, kad įsigijusiems naktinio matymo prietaisus medžiotojams gali kilti pagunda nukreipti ginklą ne tik į šerną.
Žinomas ne vienas atvejis, kai ir legalūs medžiotojai susigundo nušauti žvėrį neleistinai, ne sezono metu.
Toks B.Bradausko pareiškimas sukėlė gyvūnų globėjų ir dalies pačių medžiotojų pasipiktinimą. Jie piktai šaipėsi, kad B.Bradauskas ilgisi sovietinių medžioklės tradicijų, kai prie bokštelių būdavo suvaromos šernų bandos, o komunistiniai didžiūnai, užsipylę akis degtine, juos pyškindavo į kairę ir į dešinę.
„Taigi iš B.Bradausko žodžių galima suprasti, jog užtenka prisipirkti brangios įrangos, nereikia nė mokytis taikliai šaudyti. Medžioklė tampa nebe medžioklė su savo etikos normomis, kilniais gamtosaugos uždaviniais, o turtuolių pramoga šaudyti žvėris. Prietaisai yra būdas brakonierius pakišti po legalių medžiotojų priedanga“, – apmaudžiai kalbėjo Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos (LGTO) pirmininkė Brigita Kymantaitė.
Kas kaltas dėl maro?
Ji įsitikinusi, jog kiaulių maro grėsmė tėra tik priedanga išplėsti pramoginę medžioklę, neturinčią nieko bendra su laukinių gyvūnų populiacijos kontrole.
„Kiaulių maro grėsmę sukėlė patys medžiotojai, anksčiau be saiko šerdami šernus, priviliodami juos į Lietuvos miškus. Taip darė, kad turėtų kuo daugiau žvėrių šaudyti. O kai ėmė plisti kiaulių maras, vėl atsirado proga daugiau medžioti. Toks susidarė užburtas ratas“, – įsitikinusi B.Kymantaitė.
Ji teigė, kad net kai kurie jos pažįstami medžiotojai nepritaria naktinio matymo prietaisams, kurie medžioklę padarytų grynai pramoginę. Gyvūnų globėjos duomenimis, turtingi medžiotojai jau senokai turi tokius prietaisus ir slapčia juos naudoja. Vieša paslaptis, kad tai daro nebūtinai medžiodami šernus.
Pirmas ir paskutinis šūvis
Žymus gamtininkas, buvęs ilgametis medžiotojas Selemonas Paltanavičius sakė, jog medžioklės humaniškumo, kalbant apie naktinius matymo prietaisus, problema nėra tokia paprasta ir „dvispalvė“, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Aš pritariu kritinei Aplinkos ministerijos vadovų pozicijai dėl naktinio matymo prietaisų. Bet jai kalbėsime apie medžioklės humaniškumą... Sovietiniais laikais buvo leidžiama medžioti tik lygiavamzdžiais šautuvais, šaudančiais šratais. Žvėrys buvo smarkiai žalojami. Būdavo nušauni šerną, lupdamas kailį randi krūvą šratų iš anksčiau paleistų į žvėrį. Kai leista medžioti graižtviniais šautuvais, tokių baisių sužalojimų neliko.
Sakoma, kad žmoniškas būdas nušauti žvėrį yra toks, kad šūvį gyvūnas pajustų pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Šiuo atveju, jeigu pripažįstame, kad kiaulių maro problema rimta, o ji tikrai rimta, tai veiksmingi būdai mažinti šernų populiaciją reikalingi“, – įsitikinęs S.Paltanavičius.
Pritarus Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Medžioklės įstatymo pakeitimai, įteisinantys naktinio matymo prietaisus šernų medžioklėje, bus priimami parlamento rudens sesijos metu.
