Ankstyvieji vieversiai dabar – tylesni už žemę, mažesni už žolę, sako ornitologai. Žvalgai tyrinėja aplinką , saugosi plėšrūnų ir taupo jėgas. Giesmių sezonui, kuris paprastai reiškia genetinės tąsos įkarštį. Iki jo – ne taip daug laiko ir liko.
Pačius ankstyviausius vieversius Klaipėdos regione šiemet gamtos mylėtojai pastebėjo vasario 7-ąją, dviem savaitėmis anksčiau, nei Vieversio dieną skelbia etnokultūrinis kalendorius. Bet šios rūšies paukščių ankstyvosios sugrįžtuvės nustebino mažiau, nei pempių pasirodymas krašte žiemą.
Jūrų muziejaus biologas klaipėdietis Saulius Karalius vasario 4-ąją pamario krašte pastebėjo tris pempes, o šių eilučių autorė vasario 16-ąją netoli ištvinusios Agluonos grožėjosi visu jų būriu. Tai buvo maždaug 30-40 paukščių pulkas, nors iki tautosakoje minimos Pempės dienos – kovo 19-osios – buvo likęs dar visas mėnuo.
Nei vieversių, nei pempių giesmės dar neaidi virš apsemtų pamario krašto žemumų ir pažliugusių pievų bei arimų. Bet išskirtinai ilgesingi gulbių giesmininkių, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių, balsai jau trimituoja melodijas, kurioms sklisti labai plačiai ir labai toli padeda nuo potvynio vandenų paviršiaus atsimušęs aidas.
Nemuno žemupyje vasario pradžioje išsiliejęs potvynis Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose paskandino apie 20 tūkst. hektarų slėnių, iš kurių savitaka jam nusekti truks ilgai – kol Kuršių marių, Nemuno ir Minijos baseinuose vandens lygis ženkliau nenukris.
Sekliausia ir greičiausiai stichinį lygį pasiekianti Leitė, dešinysis Nemuno intakas, iki šiol yra užliejusi tiltą ir dalį kelio atkarpos iš Užlieknių į Paleičių (Šilutės r.) gyvenvietes. „Buvau išsigandęs, kad galiu įstrigti nuo hidrosmūgio, bet pavyko įveikti sėkmingai“, – gera nuotaika dalijosi tą atkarpą automobiliu įveikę Vaclovas ir Jolanta.
