Šiemet šis maumedis buvo įrašytas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą ir, ko gero, sulauks dar daugiau lankytojų.
Gyvybę atėmė po maumedžiu
Šimtametis medis auga Vilkaviškio krašto šviesuolės Salomėjos Dabulevičienės sodyboje.
Kybartiškiai apgailestauja, jog ji nesulaukė tos dienos, kai gražia giminės legenda apipintas maumedis buvo įrašytas į garbingą sąrašą.
Tremtyje praleidusi vaikystę, išsilavinusi, svetinga, šmaikšti, mėgstanti keliauti, rašanti eiles 77 metų S.Dabulevičienės buvo nužudyta praėjusių metų spalį.
Vieną naktį pro moters namus ėjęs jaunuolis kieme išgirdo įtartiną triukšmą.
Užėjęs į kiemą praeivis pamatė po maumedžiu be sąmonės gulinčią namo šeimininkę. Jos veidas buvo žiauriai sumuštas.
Jaunuolis iškvietė medikus bei policiją, tačiau išgelbėti gyvybę nebepavyko.
Pareigūnai sulaikė iš namo išeinantį neblaivų vyriškį, kuriomis S.Dabulevičienės sodyboje tomis dienomis tvarkė elektrą.
Vyras anksčiau bent du kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Įtariamasis neigė savo kaltę.
Medį pasodino prosenelis
S.Dabulevičienę pažinoję žmonės ją minėjo tik geru žodžiu.
Šioje sodyboje moteris apsigyveno vaikystėje. Dvejų metukų sulaukusią mergaitę į Daugėlaičius atsivežė savo vaikų neturėjęs dėdė ir teta.
Jie po kurio laiko buvo ištremti į Sibirą.
Salomėjai teko patirti skaudžių gyvenimo kirčių. Per karą žuvo jos motina, dvi seserys ir brolis.
Vėliau, būdama vos 30-ies, Salomėja liko našlė su dviem mažais vaikais ant rankų.
Sutikusi širdžiai mielą žmogų ji ištekėjo antrą kartą ir gyveno po galingu maumedžiu besiglaudžiančioje sodyboje.
S.Dabulevičienė kiekvienam sodybos svečiui pasakodavo šimtamečio medžio istoriją, perduodamą iš kartos į kartą.
Esą šio maumedžio sodinuką jos prosenelis jūreivis pargabeno iš Brazilijos.
Kybartiškis Almantas Bidočius girdėjo pasakojimą, jog Salomėjos prosenelis buvo laivo kapitonas. Šiam labai patiko maumedžiai, todėl ketino sodyboje pasodinti daugiau tokių medžių.
Tačiau taip neįvyko, nes prosenelis, plukdydamas dar keletą maumedžių, pakeliui į gimtinę susirgo ir mirė.
Jūreiviai esą jį palaidojo jūroje kartu su jo mėgstamais maumedžiais.
S.Dabulevičienė nežinojo, kiek jos kieme kerojančiam medžiui yra metų, spėjo, jog apie 200.
Maumedis stulbina išvaizda
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas teigė, jog Dabulevičių maumedžiu domėjosi dendrologai, mokslų daktarai.
Specialistai abejoja, jog šis maumedis į Daugėlaičių kaimą galėjo atkeliauti net iš Brazilijos, mano, kad tai yra europinis maumedis.
Tačiau niekas neketina kritikuoti ar neigti gražios legendos.
G.Mikalauskas sakė, jog šiam maumedžiui gali būti keli šimtai metų.
Tikslesnį jų skaičių būtų galima nustatyti, pragręžus kamieną ir suskaičiavus rieves.
Dabulevičių maumedis yra septintasis šios pušinių šeimos medis saugomas Lietuvos valstybės.
Pagal apimtį šiame sąraše solidžiausias yra Panūdžių maumedis (4,32 m) Kelmės rajone.
Aukščiu pirmauja Prienų rajone, Degsnės miške augantis maumedis – 46 metrai.
Dabulevičių sodybos senolis negali pasigirti įspūdingais išmatavimais, tačiau neabejotinai yra pats unikaliausias iš viso septyneto.
Jo apimtis – 2,20 m, aukštis – 14 m, tačiau išvaizda neprilygsta joks kitas.
Dabulevičių maumedžio gentainių, valstybės saugomų Biržų, Šiaulių, Kauno ir kituose rajonuose, kamienai ir šakos yra tiesūs.
Kodėl taip nusviro ir išsiraitė Daugėlaičių kaimo šimtametis, niekas negali pasakyti.
Medžiu rūpinasi jaunoji karta
Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas dažnai lankydavosi šviesuolės S.Dabulevičienės sodyboje, girdėjo įspūdingo maumedžio istoriją.
Seniūnas pasirūpino, kad būtų paramstytos svyrančios sunkios medžio šakos.
Garbingo amžiaus sulaukusiam medžiui pagalbą žada ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
„Pastatysime stipresnes atramas šakoms, kad būtų geresnis įtvirtinimas.
Labai svarbu, kad ant medžio niekas nelaipiotų, nedraskytų šaknų, po laja nesuplūktų žemės“, – teigė tarnybos vyriausiasis specialistas G.Mikalauskas.
Europiniai maumedžiai išgyvena iki 500–600 ir daugiau metų.
Galimas daiktas, jog gražia legenda apipintu Dabulevičių maumedžiu sodyboje didžiuosis ne viena šviesuolės giminės karta.
Tuo tikėjo ir S.Dabulevičienė, neabejojusi, jog kai jos nebebus, širdžiai brangia sodyba ir maumedžiu rūpinsis jos anūkai, kuriais labai didžiuojasi.
Moters svajonė išsipildė. Po tragiško praėjusių metų spalio įvykio sodyba ir neatsiejamas jos šimtametis simbolis nebuvo palikti likimo valiai. Jais rūpinasi, tvarko ir puoselėja S.Dabulevičienės anūkas Dainius. ˙
