Pasak parko direktorės Aušros Feser, iš beveik 7000 balsų tik maždaug trečdalis buvo tikri.
„Ėmė dėtis keisti dalykai. Pastebėjome, kad kas sekundę ateina balsai iš Peru, Kazachstano, Kinijos, kitų šalių, tiesiog balsų skaičius auga labai staigiai. Supratome, kad tai – nenormalu, todėl nusprendėme balsavimą nutraukti“, – sako A.Feser.
Kol kas nežinia, ar rinkimus sugadino kibernetinė ataka, virusas, ar kas nors taip nevykusiai pajuokavo.
Kol viskas klostėsi normaliai, apie 57 proc. balsų buvo atiduota už kormoraną, 36 proc. – už jūrinį erelį.
„Šie rinkimai – simboliniai, mums svarbiausia supažindinti žmones su Kuršių nerijoje gyvenančiais paukščiais. Nusprendėme išrinkti tris paukščius, kurie gavo daugiausia balsų – kormoranas, pilkoji varna ir jūrinis erelis“, sako A.Feser.
Gamtininkai ir kultūros paveldo specialistai buvo sudarę dvidešimt penkių paukščių sąrašą – į jį pateko ledinė antis, didysis ančiasnapis, uldukas, dirvoninis kalviukas, paprastasis, rudagalvis ir kaspijinis kiras, smiltinukas, baltabruvis nykštukas, margasparnė musinukė, šelmeninė kregždė, juodasis čiurlys ir kiti.
Prie rinkimus A.Feser vylėsi, kad populiariausiu paukščiu netaps kormoranas ir kvietė išrinkti tą, kuris atitinka šitos nepakartojamos vietos dvasią, kuris susijęs su vietine tautosaka, papročiais, minimas dainose.
Nacionalinio parko tinklapyje buvo aprašyti visi į sąrašą įtraukti paukščiai, yra jų nuotraukos. Kai kurie žmonės tik perskaitę aprašus sužinojo, kad, sakykime, virš marių skraido ir keltus lydi ne žuvėdros, o kirai, kurių yra net trijų rūšių. O kai spaudoje pasirodė rašinių apie sparčiai nykstančią urvinę antį, staiga imta balsuoti už ją.
Tačiau apie kormoranus kalbama bene daugiausiai.
Vieniems kormoranai atrodo tarsi kokie siaubūnai, ne tik naikinantys senąjį Juodkrantės pušyną, bet ir žvejus paliekantys be žuvų, kiti mūru stoja už šiuos paukščius ir piktinasi jų kolonijos mažinimu.
Į kovą su kormoranais pakilta prieš septynerius metus.
Paukščiai baidyti nuo lizdų įvairiausiais būdais – vandenilio dujų pripildytais dujų balionais, vėliavėlėmis, kaliausėmis, šaudomomis petardomis, tarškalais, veidrodiniais siluetais, ultragarsu, kormoranų pavojaus balsą imituojančiais garso įrašais ir kitokiais triukšmais.
Šiemet Juodkrantėje vėl aidėjo garso petardos. Iš pradžių siekta, kad kormoranai nekrautų lizdų, vėliau – kad pakiltų nuo sudėtų kiaušinių, o šie atvėstų ir neišsiristų palikuonys.
Dabar Juodkrantės kolonijoje susukta maždaug 3900 kormoranų lizdų, vadinasi, juose gyvena per 10 tūkst. kormoranų.
Siekiama Juodkrantės koloniją sumažinti iki 2200-2300 porų.
