Aplinkosaugininkų teigimu, kiekvieną pavasarį tenka spręsti,
ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę
žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais
reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų,
stirniukų, kiškiukų, paukščiukų.
Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno
paėmimas yra didelė žala gamtai. Žvėrių ir paukščių
jaunikliai labai retai tampa našlaičiais, o pievoje ar miške rastas
elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas.
Pajautusi artėjantį žmogų, mažylio motina pasitraukia, o
silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje, todėl svarbu kuo
greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra
ir su paukščių jaunikliais – palikę lizdą, jie dažnai dar
nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su
lesalu atskrendančių tėvų. Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo
išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde
ilgai būti pavojinga – tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės.
Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai
griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau
žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą
gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams
nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas,
jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai
kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.
Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija
priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik
radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina
globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų
specialistai.
Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už
neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu
gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus
skaičiuojama gamtai padaryta žala.