Nuotraukas žiūrėkite fotogalerijoje, o nufilmuotą vaizdelį videosiužete, kurį rasite žvilgtelėję žemiau.
Lietuvos ornitologų draugijos tinklapyje rašoma, kad kuosos paplitusios gyvenvietėse, senuose, gausiai apželdintuose soduose, sodybose, rečiau aptinkamos ir miestuose.
Svarbiausias reikalavimas buveinei – drevėti seni medžiai ar kitokios vietos – užunarviai, kurie tiktų lizdams sukti. Lizdus suka kaminuose, pastatų plyšiuose, inkiluose. Pastaraisiais metais prisitaikė perėti tuščiavidurėse elektros linijų gelžbetoninėse atramose. Kitais metų laikais aptinkama agrariniame kraštovaizdyje, šiukšlynuose, miestuose.
Atpažinti kuosą paprasta – tai mažesnis už naminį karvelį ir varną paukštis. Kuosos kūno ilgis 34-39 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g.
Tamsiai pilkas, tik sparnai ir uodega juodi – su metališku blizgesiu. Pakaušis, sprandas ir dalis kaklo šonų link sprando šviesiai pilki.
Minta įvairiu – gyvuliniu ir augaliniu – maistu. Vasarą racione vyrauja bestuburiai – daugiausiai vabzdžiai. Rudenį ir žiemą daugiau sulesa įvairių atliekų, sėklų, uogų, vaisių. Būriais lankosi šiukšlynuose. Kuosos pasižymi charakteringu šeimyniniu-grupiniu elgesiu. Poros stabilios visą gyvenimą. Šeimos neiškrinka net žiemą, kuomet sudaro mišrius būrius su varnomis ir kovais.
