„Jie minta ne tik augalais, bet ėda net ir saviškius“, – pasibaisėjusi šliužais rašė Lina.
Šliužų itin gausu miestelio pušyne, tačiau užėjus šiltiems orams jie įsiveisia žmonių sodybose. Iš pradžių šiuos siaubūnus naikina užpildami druskos. Nepavykus imasi žiauresnių priemonių.
„Neapsikentę sodybų šeimininkai šliužus karpo žirklėmis. Vėliau atkeliavę gentainiai ėda jų kūnus“, – tarsi siaubo filmo scenarijų pasakojo Lina.
Tai – invaziniai parazitai
Portalas lrytas.lt kreipėsi į Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro doc. dr. Gritą Skujienę, kuri paaiškino, kad nuotraukose užfiksuoti padarai – tai luzitaniniai arionai, dar vadinami ispaniniu šliužu (lot. – Arion lusitanicus/vulgaris).
„Lietuvoje tai invazinis šliužas. Šiais metais mes aiškinamės šių šliužų išplitimo situaciją, kad galėtume informuoti Aplinkos ministeriją, o ši galėtų imtis šios rūšies gausumo reguliavimo priemonių. Deja, bet šie parazitai jau plinta ne tik soduose ar sodybose, bet veisiasi parkuose prie upelių, netgi draustiniuose, pavyzdžiui, Veršvos ar Jiesios ir kitur“, – sakė G. Skujienė.
Naikinti būtina
Anot specialistės, invazines rūšis reikia kuo skubiau naikinti visomis įmanomomis priemonėmis.
„Žmonėms galima palinkėti tik viena: naikinti, kol naikinasi, nes vėliau bus per vėlu“, – tiesiai šviesiai rėžė mokslininkė.
Humaniškiausias būdas – sušaldyti kameroje, bet kai kurie žmonės skundžiasi, kad surenka jų kiekvieną rytą ar vakare aplink savo sodybas po pora šimtų vienetų.
„Kadangi nėra vietos tokiai daugybei padėti, tai karpo pusiau. Ir bjauriausia, kad prie tų negyvų sušliaužia kitos, o jas ir vėl karpyti reikia“, – naikinimo subtilybes komentavo specialistė.
Paplitęs plačiai
Kaip anksčiau portalui lrytas.lt yra sakęs Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, Lietuvoje žinoma net 13 pilvakojų moliuskų rūšių. Ispaninis šliužas labai plačiai paplitęs po Europą. Gyvena upių ir ežerų pakraščiuose, miškuose, slėniuose ar vidutinio drėgnumo pievose.
Šliužai dažniausiai įsiveisia drėgnuose soduose ir daržuose, kuriuose veši gausi bei tanki augmenija. Dieną tūno po lapais ar žemės grumstais, o naktį išlenda maitintis. Suaugusio šliužo ilgis gali būti 8–12 cm, spalva gali įvairuoti nuo rudos iki oranžinės.
Kiaušinius deda paviršiniame dirvos sluoksnyje po augalų liekanomis, tarp augalų stiebelių ar po žolėmis.
Peržiemoja ir suaugėliai, ir kiaušinėliai. Pavasarį išlenda iš žiemojimo vietų, ypač gyvybingi bei ėdrūs būna lietingu oru. Iš pradžių minta sultingais tulpių, vėlyvių, hiacintų ir kitų svogūninių augalų lapais bei žiedais. Vėliau keliauja į ridikėlių, salotų, kopūstų lysves. Jie ėda silpnesnius vietinius juoduosius šliužus, nes yra agresyvesni.
Kaip atsikratyti šliužų?
Šliužų atsikratyti nelengva. Šiek tiek gelbsti profilaktinės priemonės: piktžolių naikinimas, dirvos purenimas, augalų retinimas, lapų kompostavimas. Tarplysviuose ir ant takų galima patiesti senų šlapių skudurų, rabarbarų ar varnalėšų, kopūstlapių ar palikti išravėtų piktžolių krūvelių.
Į tokias slėptuves moliuskai sulenda anksti rytais. Belieka surinkti ir sunaikinti. Galima naikinti ir moliuskicidais – granulėmis „Ferromol“, „Slux“ ir kitomis priemonėmis.
Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, geležies sulfato, amonio salietros arba rupios druskos ir pelenų mišinio. Vengdami kūnelį dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio. Kopūstus nuo šių ėdrūnų galima apsaugoti purškiant 10 proc. kalio druskos tirpalu.
Norint sutrukdyti moliuskams patekti į braškių lysves, klojamos pušų ir eglių spyglių užtvaros, paberiama pjuvenų ir smėlio. Kai nepadeda natūralios prevencijos priemonės, yra ir cheminių.
Atkeliavo su dekoratyviniais augalais
Lietuvos zoologijos sodo specialistų turimais duomenimis, šie šliužai Europoje ėmė plisti prieš 30 metų, šių kenkėjų kiaušinėliai buvo atgabenti vazoninių augalų žemėje. Daugybė nevietinių rūšių plinta ir įsitvirtina dėl žmonių veiklos.
Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijoje invazinių rūšių grėsmė įvardinta kaip viena iš pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei visame pasaulyje. Europos Sąjungoje jau bandoma kovoti su invazinėmis nevietinėmis rūšimis valdymo ir atkūrimo priemonėmis, finansuojamomis pagal LIFE programą.
Pastebėję šiuos šliužus prašome registruoti jų buvimo vietą čia.