Šiemet jos pradžia paankstinta dėl anksčiau nei paprastai
prasidėjusios šių žuvų rudeninės migracijos, pranešė Aplinkos
ministerija.
„Visą akcijos laiką nuo pat jos pradžios aplinkosaugininkai
bus kovinės parengties – organizuos reidus ir budės
lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, stabdys ir tikrins
transporto priemones“, – sakė aplinkos viceministras Linas
Jonauskas.
Anot jo, brakonieriams aptikti bus naudojamos ne tik įprastos
priemonės, bet ir bepilotės skraidyklės, sraigtasparnis.
Aplinkosaugininkai primena, kad žvejoti lašišas ar šlakius
galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Nuo
rugsėjo 15 dienos iki spalio 15 dienos draudžiama žvejoti be žvejo
mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės.
Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti tik iki saulės
laidos. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną iš šių
žuvų ir ir ne mažesnę kaip 65 cm ilgio. Sugavus lašišą ar
šlakį ir nepaleidus atgal į vandens telkinį, reikia nuplėšti
pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį ne vėliau kaip per
penkias minutes. Ją nuplėšus, kortelė jau nebegalioja. Be to, per
dešimt dienų privaloma pateikti ataskaitą apie sugautą žuvį –
nurodyti žvejybos datą, upės ruožą, sugautos žuvies svorį,
ilgį ir kt. duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį
privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą
– žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai.
Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.
Lašiša – nuo seniausių laikų viena labiausiai vertinamų
žuvų Lietuvos upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje
labai sumažėjo. XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo
įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių
vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu. Kasmet į
šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.
Šios žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į
upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą
kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo
brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis, todėl
lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir
buvo pradėjo rengti akcija „Lašiša“.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia nuo 231 iki
579 eurų administracinė bauda ir priemonių, kuriomis padarytas
pažeidimas, konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų
ištekliams padarytą žalą. Už neteisėtai sugautą lašišą ar
šlakį teks sumokėti 630 eurų, o už sugautą ichtiologiniame
draustinyje ar rezervate – trigubai daugiau, primena Aplinkos
ministerija.