Šiemet jos pradžia paankstinta dėl anksčiau nei paprastai prasidėjusios šių žuvų rudeninės migracijos, pranešė Aplinkos ministerija.
„Visą akcijos laiką nuo pat jos pradžios aplinkosaugininkai bus kovinės parengties – organizuos reidus ir budės lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Anot jo, brakonieriams aptikti bus naudojamos ne tik įprastos priemonės, bet ir bepilotės skraidyklės, sraigtasparnis.
Aplinkosaugininkai primena, kad žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Nuo rugsėjo 15 dienos iki spalio 15 dienos draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės.
Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti tik iki saulės laidos. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną iš šių žuvų ir ir ne mažesnę kaip 65 cm ilgio. Sugavus lašišą ar šlakį ir nepaleidus atgal į vandens telkinį, reikia nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį ne vėliau kaip per penkias minutes. Ją nuplėšus, kortelė jau nebegalioja. Be to, per dešimt dienų privaloma pateikti ataskaitą apie sugautą žuvį – nurodyti žvejybos datą, upės ruožą, sugautos žuvies svorį, ilgį ir kt. duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.
Lašiša – nuo seniausių laikų viena labiausiai vertinamų žuvų Lietuvos upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo. XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu. Kasmet į šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.
Šios žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis, todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėjo rengti akcija „Lašiša“.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia nuo 231 iki 579 eurų administracinė bauda ir priemonių, kuriomis padarytas pažeidimas, konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti 630 eurų, o už sugautą ichtiologiniame draustinyje ar rezervate – trigubai daugiau, primena Aplinkos ministerija.
