Kinijoje populiarūs senoviniai gydymo metodai, iš kurių pinigus dabar žeriasi apsukrūs verslininkai. Šalyje iki šiol tikima, kad tam tikrų gyvūnų kūno dalys gali pagydyti negalavimus, atgaivinti vyrų vaisingumą ar net įveikti vėžį.
„Jeigu tinkamai apdorosite tigro varpą ir sumaišysite ją su kiniškomis žolelėmis, gausite geriausią efektą – tai kur kas geriau už viagrą“, – tokio preparato poveikį vyrų lytiniam gyvenimui liaupsino vieno restorano vadybininkas Zhang Yangas. – Čia daug kas užsuka paragauti tigrų varpų. Tačiau tai nelegalu, todėl jų neparduodame.“
Tikėjimo magiškomis maisto galiomis kaina – milžiniška. Mat kinai patiekalus gamina iš visame pasaulyje sumedžiotų gyvūnų.
Dažnai tai nykstančios rūšys, o dalį jų išnaikino būtent godūs vaistų gamintojai.
Zhang Yangas dirba viename iš 19 restoranų „Guo Lizhuang“, kurie visoje šalyje traukia kinus, besiviliančius atgauti vyriškumą.
Šiuose restoranuose klientams siūlomi patiekalai, pagaminti iš įvairių gyvūnų varpų. Mat tikima, kad jos turi magiškų galių.
„Kai Kinijoje buvo sušvelninta „vieno vaiko“ politika, išpopuliarėjo gyvačių varpos.
Daug kas užsisako patiekalą iš jų, nes nori susilaukti antro vaiko“, – tikino restorano savininkas.
Prabangiame Pekino rajone įsikūrusi maitinimo įstaiga itin populiari, o lankytojų tiek daug, kad visi staliukai būna užsakyti prieš kelias savaites.
Daugiausia čia lankosi į antrąją gyvenimo pusę perkopę vyrai, kuriems negaila išleisti kelių šimtų eurų už patiekalą, kuris esą atkurs vyrišką jang energiją.
Tiki galintys pasveikti
Tradicinė kinų medicina turi senas šaknis. Dar prieš kelis tūkstančius metų pradėta kurti sistema, kuria esą galima pakeisti žmogaus kūno energiją.
Tai galima padaryti akupunktūra, žolelėmis arba vartojant retų gyvūnų kūno dalis.
Bėda ta, kad nemaža dalis laukiamos vaistų bei gydomųjų patiekalų naudos išgalvota greitai pasipelnyti iš patiklių pirkėjų siekiančių prekybininkų.
Dėl kinų alkio egzotiniams vaistams smarkiai kenčia gyvūnų pasaulis. Anot Jungtinių Tautų, visame pasaulyje nelegali prekyba gyvūnais siekia 17,8 mlrd. eurų.
Labiausiai medžiojamas gyvūnas – skujuotis, dar žinomas kaip šarvuotoji skruzdėda. Kasmet apie milijoną skujuočių sumedžiojama Afrikoje ir Azijoje, o tada siunčiama svetur. Beveik visus juos superka Kinija.
Daugelis kinų įsitikinę, kad skujuočių šarvai gali būti naudojami kone kaip panacėja: jie esą išgydo įvairiausias ligas – nuo reumatinio artrito iki uždegimo.
Taip pat manoma, kad skujuočių šarvai padeda pagerinti kraujo apytaką. Šie šarvai gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o patiekalas iš šio gyvūno mėsos – kelis šimtus eurų.
Negaili nykstančių rūšių
Prekyba skujuočiais taip išsiplėtė, kad Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) uždraudė bet kokią prekybą aštuoniomis skujuočių rūšimis.
Prieš dešimtmetį Pekinas padarė tą patį. Kinijoje pričiuptiems brakonieriams gresia dešimties metų kalėjimo bausmė.
Tačiau tai medžiotojų, tradicinių farmacininkų ir sveikatos trokštančių kinų nė iš tolo neatbaidė.
Antai Guangsi provincijos pareigūnai ir verslininkai 2015 metais nieko neslėpdami dalyvavo puotoje, kur pagrindinis patiekalas buvo skujuočių mėsa.
Vienas šventėje dalyvavęs verslininkas net nesislėpdamas džiaugėsi šia patirtimi, o puotos nuotraukas paviešino internete su komentarais, giriančiais nykstančio gyvūno mėsą: „Tai pirmas kartas, kai valgiau skujuotį. Skonis buvo nuostabus. Tiesiog susižavėjau laukinių gyvūnų mėsos skoniu.“
Žinios apie pareigūnų godumą pasklido Kinijos socialiniuose tinkluose – internautai liejo pykti dėl prabangaus gyvenimo būdo. Tylėti neketino ir gyvūnų teisių organizacijos.
„Kinijoje kai kurie žmonės vis dar tiki, kad laukinių gyvūnų mėsa gali pagerinti sveikatą, tačiau tam nėra jokio mokslinio pagrindo“, – aiškino tarptautinės gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA atstovas Keithas Guo.
Nukenčia net asilai
Skujuočiai toli gražu nėra vieninteliai gyvūnai, kuriems išnykimas gresia vien dėl to, kad kinai tiki stebuklinga jų nauda sveikatai. Nukenčia ne vien tik egzotiški gyvūnai – dėl vaistų aukojami net asilai.
Besivystančiose šalyse tūkstančiai asilų skerdžiami, nulupamas jų kailis ir jie siunčiami į Kiniją. Čia kailiai naudojami vienam tradiciniam kinų vaistui – asilų kailio želatinai gaminti.
Išaugus vidurinei klasei, šių vaistų, kurie gali kainuoti net kelis šimtus eurų už kilogramą, paklausa dar padidėjo.
„Tai vaistai kraujui, jie padeda sustiprinti kūną ir įveikti tai, kas Kinijoje vadinama kraujotakos nepakankamumu, – anemiją, erzinantį sausą kosulį ir sunkias mėnesines.
Želatina dažniausiai parduodama sausais gabalais, kurie yra tirpdomi ir lašinami į vaistažolių arbatą.
Tačiau daugelis dalykų tradicinėje kinų medicinoje turi pakaitalus.
Vietoj asilų kailio galima naudoti kitų gyvūnų – jaučių, kiaulių, vištų – želatiną. Arba jūrinius dumblius, jeigu esate vegetaras“, – aiškino Kinų vaistažolių registro prezidentė Emma Farrant.
Prekyba niekad nesustoja
Ne visos tradicinių vaistų sudedamosios dalys turi keliauti iš toli – nelegalios prekybos irštvų galima rasti prie pat Kinijos.
Liūdnai pagarsėjęs Mianmaro Mong La miestas tarsi magnetas traukia brakonierius, nelegalių prekių pardavėjus ir uždraustų produktų ieškančius pirkėjus.
Kinijos pasienyje esančiame mieste kalbama mandarinų kalba, laikrodžiai nustatyti pagal Pekino laiką, o užrašai – kiniški. Mat daugumą lankytojų sudaro kinai.
Pagrindinėje Mong La turgaus aikštėje pilna pardavėjų, siūlančių įvairiausių keistenybių: skujuočių odų, gepardų kailių, meškų tulžies miltelių, susmulkintų raganosių ragų ar net tigrų kaulų vyno.
Be to, aplinkui pilna restoranų, prie kurių narvuose tupi įkalinti gyvūnai – kinų pamėgti skujuočiai, afrikinės civetos ir reti paukščiai. Žadą atima viename restorane stovinčiame stikliniame akvariume į alkoholį panardintų keturių tigrų palaikai.
„Tigrai čia jau dvejus metus, bet neįsivaizduoju, iš kur jie atsirado“, – tvirtino restorano padavėja.
Augant Kinijos ekonomikai, Mong La vis labiau klesti ir prekyba gyvūnais. 2006 metais laukinių kačių kūno dalis pardavinėjančių parduotuvių buvo vos šešios, o 2014 metais – jau 21.
Šią vietovę valdo ne Mianmaras, o sukilėliai, kuriems draudimai ar tarptautinės bendruomenės užmojai apsaugoti retus gyvūnus nerūpi.
Žaloja ne vien gyvūnus
Tiesa, ne visi tradicinę kinų mediciną praktikuojantys žmonės yra akli poveikiui, kurį ši pramonė daro gamtai.
Antai devintajame dešimtmetyje, kai raganosiai buvo arti išnykimo ribos, Kinija griežtai apribojo prekybą šių gyvūnų kūno dalimis.
Draudimas suveikė – raganosių populiacija po kiek laiko atsigavo.
Tačiau dabar egzotinių gyvūnų kūno dalių paklausa tokia didelė, kad bet kokie tradicinės kinų medicinos pramonės bandymai sumažinti žalą yra bevaisiai. 1,3 mlrd. gyventojų turinti Kinija sparčiai vystosi, tad „stebuklingų“ vaistų paklausa nebesuvaldoma.
Tai iš dalies susiję su gandais, kurie yra apipynę tradicinių vaistų pramonę: prekybininkai linkę pasakoti bet ką, kad tik pasipildytų pinigines.
Pavyzdžiui, Pietų Kinijoje išpopuliarėjo prekyba rajų žiaunomis: kilogramas jų gali kainuoti net iki 470 eurų.
Rajos dauginasi itin retai – patelės dažniausiai kas dvejus metus susilaukia vos vieno naujo šios rūšies atstovo.
Pasak tradicinės kinų medicinos ekspertų, rajų kūno dalys neturi jokio naudingo poveikio sveikatai, bet prekybininkai jūrų gėrybėmis teigia, esą rajų žiaunos gydo vėžį, vėjaraupius ir padeda motinoms gaminti daugiau pieno.
Bet iš tikrųjų jos gali net pakenkti. Mat ištyrus rajas paaiškėjo, kad jose pilna nuodingųjų medžiagų – arseno, kadmio ir švino.
„Skelbiama, kad rajos padeda žindančioms motinoms gaminti pieną.
Tai blogai, nes jose pilna sunkiųjų metalų“, – perspėjo labdaros organizacijos „WildAid“ vykdomasis direktorius Johnas Bekeris. („Time“, „The Guardian“, „The Telegraph“, LR)