Įvairūs tyrimai leidžia vis geriau suprasti gyvūnus. Bėgant laikui aiškėja, kad jie kur kas protingesni ir jautresni, nei buvo manoma anksčiau, – gali jausti nerimą ir depresiją, kai yra ištraukiami iš įprasto gyvenimo ritmo laukinėje gamtoje.
Todėl vis daugiau žmonių sukyla prieš pačius zoologijos sodus.
„Net geriausi nūdienos zoologijos sodai paremti tuo pačiu principu – gyvūnų laikymu nelaisvėje ir tam tikra jų priespauda. Tai yra pamatinė yda, kurios kol kas neįmanoma išvengti“, – pripažino architektas Jonas Coe.
Praėjus beveik dviem šimtmečiams po to, kai Londone duris atvėrė pirmasis šiuolaikinis zoologijos sodas, šios vietos, į kurią savaitgaliais traukia šeimos su vaikais stebėti gyvūnų, būtinybe nuolat abejojama.
JAV ir visame pasaulyje aplinkosaugininkai šlykštisi tuo, kad gyvūnai turi kęsti nelaisvę, o zoologijos sodų savininkai tikina, jog pamatę juos iš arti žmonės labiau linkę rūpintis gamta.
Tačiau kokia to kaina? Žmonių pasaulyje gyvūnams kyla ir didesnė grėsmė. Antai praėjusią gegužę amerikiečius papiktino Sinsinačio zoologijos sodo prižiūrėtojai, nušovę 17 metų gorilą Harambe, nes į jos aptvarą įkrito berniukas, kurį primatas galėjo sužaloti.
Kas zoologijos sodų laukia ateityje? Naujų idėjų turintys architektai tikina, kad dabartinė jų forma atgyvenusi, o nespėję į pokyčių traukinį laikui bėgant turės išnykti.
Būdas mokyti naują kartą
Nors dalis aktyvistų norėtų, kad visi zoologijos sodai būtų uždaryti, o juose laikomi gyvūnai paleisti į laisvę, tai – sunki užduotis. Dauguma jų pasaulį išvydo nelaisvėje, todėl neturi tinkamų įgūdžių gyventi be žmonių pagalbos.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Tiesa, įkūrus tam tikrus prieglobsčius, galinčius pereinamajam laikotarpiui priimti gyvūnus, kurie dar nepasiruošę gyventi patys, dalis jų galėtų būti pripratinta prie laukinės gamtos.
Paklausti, kodėl zoologijos sodai vis dar turi egzistuoti, jų vadovai pateiks įvairių atsakymų. Bet dažniausias paaiškinimas yra siekis skatinti visuomenės atlaidumą gyvūnams. Esą jei vaikai nuo mažumės iš arti pažins gyvūnus, užaugę jie labiau saugos gamtą.
„Ta akimirka, kai žmogus zoologijos sode susiduria su gorilos žvilgsniu ir suvokia, kad ji žiūri į jį, padeda jam suprasti savo vaidmenį gamtos pasaulyje“, – teigė su zoologijos sodais dirbančios įmonės GLMV architektas Mike’as Cliffordas.
Jis sau iškėlė sunkią užduotį: sugalvoti dizainą, kuris būtų patogus gyvūnams, stiprintų žmonių ir gamtos ryšį ir leistų zoologijos sodams parduoti bilietų ir užsidirbti.
Būtent taip M.Cliffordas kūrė ir Kanzaso valstijoje, Vičitoje, išdygusį Sedžviko apygardos zoologijos sodą. Jame lankytojai turi valtimis perplaukti kanalą, kad pasiektų 20,2 tūkst. kv. metrų saloje įsikūrusius dramblius.
Vanduo čia sudaro natūralų barjerą, kuris neleidžia žmonėms nukentėti nuo gamtos milžinų, bet kartu drambliams leidžia vaikščioti laisvai.
Laikytis taisyklių brangu
Zoologijos sodų architektai puikiai suvokia visuomenės abejones dėl to, ar gyvūnai, net ir gyvendami geriausiomis sąlygomis, iš tiesų nesikankina. Tad vis daugiau išsivysčiusių šalių ne tik siekia investuoti į tinkamus gyvūnams aptvarus, bet ir nori tai aiškiai parodyti lankytojams.
Puikus to pavyzdys – 16 mln. JAV dolerių (15,2 mln. eurų) kainavęs Misūrio valstijos Sent Luiso baltųjų lokių gyvenamasis kompleksas. 3,7 tūkst. kv. metrų ekspozicija susideda iš trijų zonų, kurios atitinka baltųjų lokių poreikius laisvėje, – jūros, kranto ir tundros.
Zoologijos sodui leista šioje erdvėje laikyti ne daugiau kaip penkias meškas, kad joms būtų pakankamai vietos jaustis patogiai, bet kartu būtų ir su kuo bendrauti.
Įrengti tokius prabangius namus gyvūnams – nemažas rūpestis, tad laikui bėgant zoologijos sodai išgalės priimti vis mažiau globotinių, mat suteikti jiems tinkamą buveinę bus per brangu.
Didžiausias iššūkis kyla dramblius išsaugoti norintiems zoologijos sodams. Tyrimai atskleidė, kad dabartiniai aptvarai žaloja dramblių psichiką.
Pernai liepą žurnale PLOS išspausdintoje mokslininkų studijoje pabrėžiama, jog drambliai klesti palaikydami socialinius ryšius ir kasdien turėdami užduotį patys susirasti ėdesio. Kai to nėra, gyvūnų psichikos sveikata sutrinka ir jie negali atlikti net pagrindinių savo funkcijų, pavyzdžiui, daugintis.
Tiesa, zoologijos sodų prižiūrėtojai tai žinojo ir anksčiau. Dar 2011 metais išplatintose Zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (AZA) taisyklėse nurodyta vienoje vietoje laikyti mažiausiai tris vienos rūšies dramblius ir samdyti mokslininką, galintį juos prižiūrėti.
Bet ne visi zoologijos sodai turi pakankamai vietos ar lėšų, kad galėtų laikytis šių taisyklių, tad kai kuriems iš viso tenka atsisakyti dramblių.
Narvų seniai nebepakanka
Parodyti gyvūnus žmonėms ir buvo pirminė zoologijos sodų funkcija. Dar XVI amžiuje pasaulio tyrinėtojai į Europą parsiveždavo įvairių egzotinių gyvūnų, kad žmonės galėtų bent akies krašteliu įsivaizduoti tolimus kraštus, kuriuos aplankė keliautojai.
Gyvūnai dažnai apsigyvendavo rūmų parkuose. Pirmas tikras zoologijos sodas, įkurtas Londono Regento parke 1828 metais, buvo atidarytas mokslininkų, kurie gyvūnus iš pradžių tyrinėjo už uždarų durų, bet vėliau nusprendė juos parodyti ir lankytojams.
Į sodą plūdo susižavėjusi visuomenė, o Londono pavyzdžiu pasekė ir kiti miestai. Dabar dideli zoologijos sodai įkurti kone kiekviename dideliame pasaulio mieste.
Ištisus dešimtmečius gyvūnai buvo laikomi grotuotuose aptvaruose. Tačiau prieš kelis dešimtmečius tyrėjai pradėjo suprasti, kad tai – ne pats geriausias būdas.
Neurologai vis dažniau primindavo, kad gyvūnai kenčia nuo panašių psichikos sveikatos sutrikimų kaip žmonės.
Kuo daugiau žinoma apie gyvūnus, tuo aiškiau suprantama, kad paprastų narvų jiems nepakanka.
Netgi geriausi pasaulio zoologijos sodai jaučia spaudimą dar labiau stengtis dėl savo globotinių.
„Cementinis medis yra toks pats bevertis kaip stulpas gatvėje. Iš pažiūros atrodo, kad vyksta pažanga, bet patiems gyvūnams iš to jokios naudos“, – aiškino ilgametis Vudlando parko (JAV) vadovas Davidas Hancocksas.
Anot jo, anksčiau zoologijos sodų architektai nekūrė gyvūnams, o tiesiog statė paviljonus, kuriuose galima juos demonstruoti.
Lankytojų vis daugiau
Zoologijos sodai keičiasi, o jiems konkurenciją sudaro netgi tokios technologijos kaip virtuali realybė. Jeigu ją atkuriančius akinius užsidėję žmonės gali apžiūrėti tikroviškai atrodantį dramblį, jam nereikia vykti nei į laukinę gamtą, nei į zoologijos sodą.
Filadelfijoje naujo tipo zoologijos sodą „Zoo360“ sukūręs architektas J.Coe įkurdino ir paprastesnių gyvių. Nors balandžius, tarakonus ar žiurkes sunku pavadinti egzotiniais gyvūnais, Filadelfijoje galima pamatyti ir jų.
„Vaikams čia rodome, kaip žiurkės moka atlikti įvairias jų protą atskleidžiančias užduotis“, – tikino zoologijos sodui vadovaujantis Andrew Barkeris.
Žmonės vis dar džiaugiasi galimybe pamatyti gyvūnus: AZA duomenimis, 2015 m. daugiau nei 170 mln. žmonių apsilankė JAV zoologijos soduose. Prieš dešimtmetį lankytojų buvo 10 mln. mažiau.
„Zoologijos sodai keičiasi kaip ir bet kuris kitas verslas. Žmonės vis dar nori lankytis juose“, – pabrėžė finansines konsultacijas zoologijos sodams teikiančios įmonės „Zoo Advisors“ įkūrėjas Davidas Walshas.
Bet ateitis – ne tokia šviesi. Jei ekspozicijose dramblius pakeis tarakonai, o aplinkosaugininkų reikalavimams keistis nepaklusę zoologijos sodai iš viso bus uždaryti, žmones sudominti gyvūnais teks kitokiais būdais. („Time“, „The Guardian“, LR)