Jūros dugne aptiko ilgą juodą gyvį: mokslininkai jau žino, kas tai

Pirmą kartą istorijoje į mokslininkų rankas pakliuvo itin paslaptingas padaras – gigantiškasis laivagraužys. Šis ilgas, juodas padaras, gyvenantis į vamzdį panašiame kiaute yra tarsi milžiniška kirmėlė. Manoma, kad jis minta jūros dugne esančia pūvančia mediena, dažniausiai iš nuskendusių laivų. Tačiau kol kas apie šį gyvūną mokslininkai žino itin mažai, rašo portalas nationalgeographic.com.

Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Pirmą kartą mokslo istorijoje aptiktas gigantiškasis laivagraužys.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 19, 2017, 2:09 PM, atnaujinta Apr 21, 2017, 9:41 PM

Į jūrų kirminą panašus moliuskas (Kuphus polythalamia – lot.) aptiktas vienoje įlankoje netoli Filipinų krantų. Anksčiau mokslininkai buvo užfiksavę tik jų į ilgus vamzdelius panašius kiautus, styrančius jūros dugne, tačiau gyvų jų sučiupti nepavyko.

Vis tik šį kartą mokslininkų komandos vadovui, jūrų biologui Danieliui Disteliui iš Bostono Šiaurės Rytų Universiteto nusišypsojo laimė. Jis pirmą kartą aptiko gyvą gigantiškąjį laivagraužį ir perdavė radinį kolegoms į Jutos universitetą. Čia jį tyrinėti apsiėmė medicinos chemijos labaratorijos specialistė Margo Haygood.

Kai D. Distelis atsivežtą laivagraužį pradėjo traukti iš kiauto, šis glitnus gyvis buvo dydžio sulig beisbolo lazda – apie 1,5 metro ilgio ir maždaug 10 cm skersmens, ties galu suplonėjantis ir išsišakojantis.

Kuphus polythalamia yra didžiausias mokslininkams žinomas galvakojis. Kaip pastebėjo M. Haygood, šio gyvūno burna buvo aklinai užkimšta kiauto, o tai reiškė, kad padaras negalėjo ja naudotis.

„Jei ta burna neskirta misti, tuomet kam ji skirta?“, – retoriškai klausė M. Haygood.

Todėl manoma, kad gigantiškieji laivagraužiai maitinasi dugne nuskendusios augalinės ar gyvūlinės kilmės liekanų išskiriamu vandenilio sulfidu. Atlikus mikrobiologinę ekspertizę ėmė aiškėti, kad šio gyvio žiaunose yra bakterijų, kurios pūvančios medienos išskiriamus sieros junginius verčia į anglies junginius, o šių laivagraužiams reikia išgyvenimui.

Tačiau kol kas nėra tiksliai aišku, kaip šis gyvis absorbuoja maisto medžiagas – minta bakterijomis ar įsisavina tų bakterijų išskiriamas medžiagas. Taip pat nėra žinoma, kuriose pasaulio vietose dar galima aptikti didžiųjų laivagraužių.

Iki šiol mokslininkams buvo žinoma tik tai, kad gigantiškieji laivagraužiai egzistuoja, tačiau jokio gyvo egzemplioriaus aptikti nėra pasisekę – buvo rasti tik į dramblio kaulą panašūs jų kiautai. Apie gigantiškuosius laivagraužius buvo žinoma dar 18 amžiuje, kai jų kiautus ėmė supirkinėti kolekcininkai.

„Matyti Kuphus polythalamia savo akimis – mano karjeros pasiekimas. Šio gyvūno egzistavimas apipintas įvairiausiais mitais. Tai tarsi mitinė būtybė – vienaragis“, – sakė M. Haygood.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.