Pavasariškai šviečiant saulei, gyvūnėliai mikliai, it būtų tik to ir telaukę, nėrė į baltaskares Baltijos bangas. Ruonės neatrodė išsigandusios ar nerimaujančios: kiek paišdykavusios priekrantės bangose, spėriai nunėrė tolyn.
„Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos, – paaiškino Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas. – Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“.
Šios dvi ruoniukės pateko į Lietuvos jūrų muziejų lygiai prieš metus, kai nusilpusios ir paliegusios buvo rastos Baltijos pakrantėje.
A.Mažūno nuotr.
Pernai iš viso Jūrų muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniai. Keturi sustiprėjo greičiau ir į jūrą buvo paleisti rudenį. O Popkei ir Šmikei reikėjo daugiau laiko jėgoms atgauti. Į muziejų jauniklės pateko sverdamos vos 12-13 kg, o dabar jos sveria 40-50 kg ir yra visiškai pasirengusios savarankiškam gyvenimui.
Paprastai ruonių jaunikliams, slaugomiems Jūrų muziejuje, vardai suteikiami pagal jų radimvietę, tačiau beveik per 30 ruoniukų globos metų buvo išnaudotas visas pajūrio vietovardžių arsenalas. Todėl šioms ruoniukėms smagius vardus pernai pasiūlė Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ auklėtiniai.
A.Mažūno nuotr.
„Vardai tikrai tiko, – šypsosi A.Grušas. – Popkė, atvežta iš Monciškių pakrantės, buvo labai aktyvi, valgi, energinga, visą laiką ieškodama maisto norėjo ką nors čiulpti, kaip vaikas, ieškantis čiulptuko (popkės)“.
A.Grušas gali papasakoti daugiau nei pusę šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per buvo gydyta ir slaugyta. Didžioji dalis šių gyvūnų grįžo atgal į Baltiją.
A.Mažūno nuotr.
Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams arba pasiliko Jūrų muziejuje.
Ruoniukais muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7 tūkst. eurų.
A.Mažūno nuotr.
Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas – Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui.
Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.