Biržų krašto gyventojai neturėtų nustebti miškuose sutikę mešką, tačiau turėtų žinoti, kaip reikia elgtis tokią pavojingą akimirką. Aplinkosaugininkas to galėtų pamokyti ir iš savo neseniai įgytos unikalios patirties.
Biržų aplinkos apsaugos agentūros vyriausiajam specialistui Artūrui Griškai nusišypsojo sėkmė sutikti rudąją mešką. Tai atsitiko bemaž prieš mėnesį.
Tą pavakarę aplinkosaugininkas darbo reikalais lankėsi Kvetkų apylinkėse. Ties Roksalės mišku išlipęs iš automobilio jis patraukė apsižvalgyti.
Eidamas pamiškėje esančiu lauku, A.Griška pajuto, kad kažkas aplink yra. Suktelėjęs galvą jis išvydo iš miško išlendantį rudą siluetą.
„Iš pradžių pagalvojau, kad tai didelis šernas, tačiau paskui kone sustingau iš nuostabos“, – sakė aplinkosaugininkas.
Žvėriui pasukus į palaukę, aiškiausiai pasimatė, kad tai meška. Atstumas iki jos nuo žmogaus buvo apie 50 metrų. Inspektorius stovėjo pavėjui, todėl lepečkojė jo iš pradžių neužuodė.
Atsistojo ant užpakalinių kojų
Pajutusi žmogų, meška atsistojo ant užpakalinių kojų ir kurį laiką įdėmiai jį stebėjo. „Abu žiūrėjome vienas į kitą. Bijojau net sujudėti, nes nežinia kaip pasielgs laukinis žvėris“, – sakė A.Griška. Nenorėdamas erzinti meškos, inspektorius stovėjo ramiai ir nebandė išsitraukti mobiliojo telefono, kad ją nufotografuotų. Taip vienas į kitą įsmeigę akis jie žiūrėjo kelias minutes.
A.Griška sakė, kad net negalvojo bėgti prie maždaug už 50 metrų esančio automobilio, nes meška be vargo būtų jį pavijusi. Juk žvėris bėga dvigubai greičiau už žmogų. Nutarusi, kad žmogus nepavojingas, meška atsistojo ant keturių kojų ir apsukusi nedidelį ratą nušlepsėjo į mišką.
Kam provokuoti žvėrį?
Kadangi žvėries galva buvo stambi, A.Griška spėja, kad tai buvo dvimetis ar trimetis patinas.
Paklaustas, ar iš jaudulio nevirpėjo rankos, aplinkosaugininkas sakė, kad nebuvo kada per daug išsigąsti. Sveiki laukiniai žvėrys vengia žmogaus ir pirmi nepuola, nebent gresia pavojus.
Taigi miške sutikus mešką ar kitą plėšrūną, nereikia šaukti, mojuoti rankomis ar bėgti.
„Kam provokuoti žvėrį. Reikia ramiai stovėti nejudant, ir pats nueis. Žvėrys turi instinktą: jei kas bėga, tą reikia vytis“, – sakė aplinkosaugininkas.
Meškos atsargios, tad greičiausiai žmonės net nepajus, kad miške buvo sutikę žvėrį, jis tiesiog pats spėjo pasitraukti.
Pašovė prieš 30 metų
Meškos yra vienišės ir trumpam sueina per poravimosi sezoną. Mažylius motinos augina apie vienerius metus, paskui juos pavaro nuo savęs.
A.Griška sakė, kad ir Latvijoje meškos yra atklydėlės. Jų galima sutikti Estijoje. Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje vyksta meškų migracija iš Estijos į Baltarusiją ir atgal. Po žiemos miego jos ieško naujų plotų.
Aplinkosaugininkas sakė, kad Biržų apylinkėse medžiotojai dažnai pavasarį aptinka meškų pėdsakų.
Prieš metus vienas medžiotojas Kvetkų apylinkėse irgi pasakojo greičiausiai matęs mešką. Per krūmynus vyras gerai neįžiūrėjo, tačiau pagal gyvūno sudėtį ir paliktus pėdsakus įtarė, kad tai buvo lokys.
Jau esame rašę, kad prieš 2 metus kitame Biržų rajono pakraštyje, Vabalninko seniūnijoje, netoli Šaltosios Azijos miško, medžiotojų stebėjimo vaizdo kameros užfiksavo prie žvėrių šėryklos slampinėjusią mešką. Apie savaitę ji klaidžiojo po aplinkinius miškus, kol per Nemunėlį pasuko atgal į Latviją.
Pastarąjį kartą meška Biržų rajone buvo sumedžiota prieš 30 metų. Šleivakojė buvo pašauta netoli tos vietos, kur neseniai A.Griška sutiko jos gentainę. Sumedžiotos meškos iškamša stovi Biržų muziejuje.
