Tačiau vyras nusivylė, kad mažiausiai pusdienį niekas taip ir nebuvo padaryta, kad jo dalia būtų palengvinta.
Gulėjo pakėlęs galvytę
Tai įvyko ankstyvą rytą. Maršrutu Tauragė-Šilutė važinėjančio autobuso vairuotojas, prašęs neminėti jo vardo ir pavardės, pamatė pakelėje sustojant lengvąją mašiną.
Lengvojio automobilio vairuotojas išlipo ir ėmė vaikščioti aplinkui transporto priemonę bei kažką apžiūrinėti.
„Pagalvojau, gal padangą pradūrė? – prisiminė vairuotojas. – Tačiau pavažiavęs už kokio pusantro kilometro žiūriu – ties Liaučių kaimu, Žemaičių Naumiesčio pusėje, stirniukas pakelyje guli. Supratau, kad greičiausiai jis atsitrenkė į aną mašiną ir dabar turbūt yra sužeistas“.
Vyras nedelsiant telefonu 112 paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir pranešė apie sužeistą stirniuką. Tuo metu, kaip prisiminė pašnekovas, buvo apie 6.30 val.
Važiuodamas tuo pačiu maršrutu atgal vairuotojas nerimastingai žvalgėsi į tą pusę, kur gulėjo stirniukas, bet žvėrelio nesimatė.
Apie 13.10 val. vėl važiuodamas atgal vairuotojas vėl pamatė tą patį stirniuką. Žvėrelis gulėjo už maždaug 5 metrų nuo tos vietos, kur vairuotojas jį matė pirmąsyk, ant lauko.
„Jis gulėjo ne ant šono, bet, kaip kokiam atviruke, ant pilvo, pakėlęs galvytę. Taigi buvo gyvas. Bet kadangi nejudėjo, veikiausiai buvo sužeistas“, – spėjo pašnekovas.
Vairuotojas pyktelėjo – negi per tiek laiko niekas gyvūnėliui nepadėjo? Juk apie įvykį buvo pranešta.
Jis vėl paskambino į BPC, kur jam patvirtino, kad įvykis užregistruotas ir atsakingos institucijos informuotos. Tačiau stirniukas tebegulėjo ten, kur, spėjama buvo nutrenktas.
Vairuotojui pasirodė, kad niekam, išskyrus jį, neparūpo žvėrelio likimas. Ir suabejojo, ar į jo pranešimą išties buvo tinkamai sureaguota.
Pranešė aplinkosaugininkams
Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė patvirtino, kad pranešimas apie sužeistą stirniuką buvo užregistruotas.
„Pirmas skambutis buvo gautas 6.36 val. Pranešta, kad Šilutės rajone, ties Metirkviečių kaimo stotele, šalikelėje guli sužeistas stirniukas. Įvykis buvo užregistruotas ir pranešimas apie pagalbos poreikį perduotas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui“, – komentavo V.Juozevičiūtė.
Antras skambutis gautas 13.16 val. Pranešta, kad minėtas stirniukas tebeguli anksčiau minėtoje vietoje. BPC operatorė, atsiliepusi į skambutį, priėmė pakartotinį pagalbos prašymą, jį užregistravo ir vėl perdavė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui.
„BPC yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Valstybine aplinkos apsaugos tarnyba.
Remiantis šia sutartimi, gavus pranešimą apie įvykį su laukiniais gyvūnais yra užpildomas pranešimas, kuris nedelsiant perduodamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui. Minėtas skyrius turi organizuoti pagalbos teikimą įvykio vietoje.
Rugsėjo 12 d. gauti pagalbos prašymai buvo priimti ir perduoti pagal kompetenciją aplinkosaugininkams taip, kaip tai numatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus.
Aplinkosaugininkų reagavimo į pagalbos prašymus negalime vertinti, nes tai nėra mūsų kompetencija“, – paaiškino BPC atstovė viešiesiems ryšiams.
Svarbu nevežti žvėrelio patiems
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis pasakojo, kad anksčiau dėl sužeistų gyvūnėlių žmonės skambindavo tiesiai jiems. Dabar dėl sužeistų gyvūnėlių reikia visada skambinti į BPC. Ten užregistruos pranešimą ir nuspręs, kaip reaguoti į situaciją.
„Situacija situacijai nelygu. Jeigu jis – lengvai sužeistas, tai perduoda informaciją gyvūnų globos draugijai. Kitu atveju – ar aplinkosaugininkams, ar medžiotojų būreliui, kieno tai yra plotai, ar veterinarijos tarnybai. Sureaguoja visada“, – sakė pašnekovas.
Jeigu apie įvykį pranešama aplinkosaugininkams, paprastai ši informacija kaip ir sakė BPC atstovė, perduodama ne vietos aplinkos apsaugos pareigūnams, bet aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui. Todėl S.Sudeikis nežinojo apie minėtojo stirniuko likimą.
Bet kokiu atveju aplinkosaugininkas prisakė jokiu būdu nebandyti sužeisto ar žuvusio žvėrelio bandyti kur nors vežti patiems. Tai būtų didelis pažeidimas, už kurį gresia netgi piniginės nuobaudos.
Šiuo metu, anot S.Sudeikio, stirnų migracija yra praėjusi ir yra šiek tiek didesnė briedžių migracija. Nors pasitaiko ir šiuo metu.
„Elnių švilpukai“ negelbsti
Portalo lrytas.lt rubrika „Gamta“ jau rašė, kad prasidėjus rudeniui ir trumpėjant dienoms vairuotojams dažniau tenka važiuoti naktį ar prieblandoje, kuomet padidėja tikimybė susidurti su į kelią išėjusiais žvėrimis.
Ir nors ieškoma įvairių priemonių, kaip šių eismo įvykių išvengti – netgi bandyta diegti vadinamuosius „elnių švilpukus“ – įrenginius, kurie važiuojant automobiliui skleidžia tik žvėrims girdimą signalą, tai pastebimų rezultatų nedavė.
„Vienintelės saugos priemonės – besąlygiškas apie gyvūnus keliuose perspėjančių ženklų paisymas, saugus greitis tamsiuoju paros metu. Ne visi žvėrys, sustoję prie kelio, žiūri „tiesiai“, todėl jų akys gali neatspindėti automobilio šviesos spindulio. Žvėrių kailis rudenį tampa ne tik šiltu, bet ir pilkšvu, tad net apšviestas neišsiskiria iš aplinkos. Pastebėti prie pat kelio stovintį briedį ar šerną iš toli neįmanoma, o dideliu greičiu važiuojančią mašiną sustabdyti staiga ant kelio išėjus žvėriui būna sudėtinga ar neįmanoma“, – rašoma Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime.
Kaip informavo ministerija, už susidūrusius su transportu ir todėl žuvusius žvėris nėra skiriamos administracinės atsakomybės nuobaudos ir nereikia atlyginti gamtai padarytos žalos. O automobiliui padarytą žalą atlyginti gali draudikai.
