Tai jau ne pirmas ruonis, kurį bangos išplauna ant paplūdimio smėlio. Dar praėjusią vasarą buvo fiksuoti keli tokie atvejai, kuomet užfiksuoti negyvi ruoniai.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys anksčiau yra sakęs, kad į krantą išmesti ruoniai dažniausiai būna irimo stadijos, todėl tikslią jo žūties priežastį nustatyti yra sudėtinga.
Anot jo, žuvęs ruonis, visų pirma, grimzta į dugną ir tik prasidėjus irimo ir puvimo procesams, jis vėl iškyla į paviršių. Tada jūros bangos, srovės ir vėjas jį išmeta į krantą.
A. Kairio teigimu, pastaruoju metu įtarimo šešėlis dėl pagausėjusių ruonių žūčių krenta komercinės žvejybos atstovams. Kadangi šių ruonių populiacija ėmė didėti, jie vis dažniau pradrasko tinklus, išėda žuvį ir trukdo žvejams. A. Kairys taip pat patikino, kad anksčiau vykdytų tyrimų metu į krantą išmestų ruonių kūnuose buvo rasta šautinių žaizdų. „Bandėme ieškoti kaltininkų, tačiau žvejų su šautuvais aptikti nepavyko“, – aiškino aplinkosaugininkas.
Pasak A. Kairio, ruonių populiacija Baltijos jūroje didėja, jie daugiausia veisiasi Rygos įlankoje, o į mūsų krantus atkeliauja maitintis. Už neteisėtą ruonio sumedžiojimą gresia administracinė atsakomybė – nuo 800 iki 1800 eurų bauda. Be to, tektų atlyginti gamtai padarytą 1285 eurų žalą. Į krantą išmestų gyvūnų utilizavimu užsiima gyvūnų globos ir sanitarijos tarnyba „Nuaras“.
