Pranešimą apie sužeistą lūšį Gyvūnų globėjų asociacija gavo antradienį ryte, apie 9 val. Žmonės pranešė, kad prie Kėdainių pastebėjo sužeistą plėšrūną.
„Vargome, kol suradome lūšį. Pranešimas buvo perduotas per kitą žmogų, vieta nupasakota abstrakčiai. Bet galiausiai mums pavyko ją surasti. Ji buvo dar judanti, bėganti“, - Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgita Gustaitienė.
Lūšis rasta Kėdainių rajone, Tremtinių kaime, išdirbtame žemės lauke. Plėšrūnas skubiai nuvežtas į „Nuaro“ kliniką ir apžiūrėtas.
Plėšrūnui smarkiai sužeista koja, buvo matyti atviri kojos kaulų lūžiai. Jei nelaimėlė išgyvens, trečiadienį ją teks operuoti.
„Spręsime, ar galima pagydyti, žiūrėsime, kokio senumo tas lūžis. Pati lūšis labai išliesėjusi. Bijome, ar ji išgyvens iki rytojaus, nes jos būklė labai prasta. Labai jaudinamės dėl jos“, - sakė J.Gustaitienė.
Specialistai sugalvojo būdą, kaip pykstančią lūšį pagirdyti – purškė vandenį jai ant snukio. Tikimasi, kad per naktį plėšrūnas susidomės jam paliktu ėdesiu.
Labai reikėtų lūšiai sušerti medikamentų nuo kirminų. Tačiau bijoma, kad vaistai gali pakenkti nusilpusiam organizmui.
Jei gyvūnas trečiadienį atlaikytų narkozę, tektų operuoti koją. Specialistai dės visas pastangas, kad kojos netektų amputuoti.
„Ieškotume žmogaus, kas galėtų ją privačiai laikyti. Yra labai daug gerų žmonių, kurie turi privačias kolekcijas ir tinkamas sąlygas plėšrūno auginimui. Lūšis galėtų veistis“, - sakė vadovė.
Nyksta ir dėl žmogaus veiklos
Lūšių Lietuvoje likę apie šimtas. Lietuvoje jos nemedžiojamos nuo 1979 m., į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos nuo 2000 metų.
„Kai kas sako, kad šimtas-šimtasdvidešimt – tai daug. Bet įsivaizduokite, kad Lietuvoje yra apie 100 žmonių. Tuomet vaizdas kitoks.
Lūšis per metus atveda 2-3 jauniklius, iš jų išauga apie 1-2. Visada yra didelė rizika, kad lūšių neliks“, - perspėjo gamtininkas Saliamonas Paltanavičius.
„Visoje Europoje tragiška situacija. Galbūt dar metai ar kiti ir lūšių iš viso neturėsime. Matome dar gyvą, o tuoj nebeturėsime“, - dėl rūšies nykimo apgailestavo ir J.Gustaitienė.
Šie gyvūnai nyksta dėl kelių priežasčių. Iki 1979 metų jos buvo medžiojamos. „Apie 1975 metus Kazlų Rūdos miškų masyve per vieną medžioklę buvo sumedžiotos keturios ar penkios lūšys. Taip tame miške nebeliko šių plėšrūnų“, - prisiminė gamtininkas.
Prieš 20 metų lūšys buvo žalojamos brakonierių paliktų kilpų stirnoms. Šiuo metu gyvūnai nukenčia atsitrenkę į automobilius.
„Iš septyniolikos išleistų į laisvę yra bent du automobilių nutrenkti. Tai – labai didelis procentas. Ir turbūt ne apie visus atvejus gauname duomenis“, - aiškino S.Paltanavičius.
Plėšrūnus taip pat trikdo miškuose nuolat sutinkami žmonės. „Kai prasideda uogavimo ir grybavimo sezonas, miškuose žvėriui nėra kur dėtis. Žmonės iššukuoja pačius atokiausius miško kampelius. Gyvūnui tai yra problema. Dėl šios priežasties Lietuvoje neturime ir meškų, problemų dėl trikdymo kyla ir vilkams“, - apgailestavo gamtininkas.
Per keletą pastarųjų metų bent trys lūšys krito dėl niežų. „Niežinės erkės tiek apipuolė lūšis, kad jos praktiškai nesimaitino. Jos svėrė po keletą kilogramų, kai paprastai sveria 20-25 kilogramus“, - pasakojo S.Paltanavičius.
Kad lūšis išliktų ir populiacija būtų genetiškai sveika, Lietuvos miškuose turėtų gyventi apie 200-250 individų. Jos yra veisiamos nenatūraliai, pripratinamos prie laukinio gyvenimo ir paleidžiamos.
