Pamatykite, kaip atrodo giliausiai gyvenanti žuvis

Panirus 8 km po vandeniu spaudimas būna net 800 kartų didesnis, nei vandens paviršiuje. Dėl to taip giliai gali išgyventi tik labai nedaugelis gyvūnų.

 8 km gylyje mokslininkai nufilmavo tai, kas, jų nuomone, yra iki šiol dar nežinotos gleiviažuvių rūšies atstovės. <br> Stop kadras (YouTube)
 8 km gylyje mokslininkai nufilmavo tai, kas, jų nuomone, yra iki šiol dar nežinotos gleiviažuvių rūšies atstovės. <br> Stop kadras (YouTube)
 Šoniaplaukos aptiktos tik 2012 metais prie Naujosios Zelandijos.<br> Uwe Kils (Wimiedia.org) nuotr.
 Šoniaplaukos aptiktos tik 2012 metais prie Naujosios Zelandijos.<br> Uwe Kils (Wimiedia.org) nuotr.
 Gleiviažuvių šeima yra mažai ištyrinėta. Žinomos tik kelios jos rūšys. <br> David Csepp (Wimiedia.org) nuotr.
 Gleiviažuvių šeima yra mažai ištyrinėta. Žinomos tik kelios jos rūšys. <br> David Csepp (Wimiedia.org) nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 23, 2017, 5:08 PM, atnaujinta Dec 23, 2017, 6:49 PM

Tiesą pasakius, ilgą laiką tokiame gylyje nebuvo užregistruota nė viena žuvis.

Tačiau Havajų universiteto suburta tyrėjų komanda neseniai 8 km gylyje nufilmavo tai, kas, jų nuomone, yra iki šiol dar nežinotos gleiviažuvių rūšies atstovės.

Kaip rašoma interneto svetainėje „Indipendent“, tai yra giliausiai plaukiojančios žuvys, apie kurias pavyko sužinoti.

Šis mokslininkų atradimas vainikavo 30 dienų trukusią mokslinę ekspediciją, vykusią Marianų lovyje – giliausioje vandenyno įduboje.

Nepanaši į jokias anksčiau matytas

„Ši žuvis nebuvo panaši į jokias anksčiau matytas, ji net nepanaši į ką nors mums žinomo, – sakė vienas iš ekspedicijoje dalyvavusių mokslininkų Alanas Jamiesonas, dirbantis Aberdyno universitete Škotijoje. – Ji neįtikėtinai trapi, su dideliais sparno formos pelekais. Jos galva primena animuoto šuns galvą“.

Gleiviažuvių šeima yra mažai ištyrinėta. Žinomos tik kelios jos rūšys.

Šių žuvų kūnai paprastai būna panašūs į buožgalvių. Jos neturi žvynų ir yra padengtos plona gličia oda.

8 kilometrų gylyje aptiktą žuvį mokslininkai pavadino Marianų gleiviažuve (lot. Pseudoliparis swirei).

„Tai – giliausiai gyvenančios žuvys, sugautos ant jūros dugno ir mes džiaugiamės jai suteikę oficialų pavadinimą, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Mackenzie Gerringer iš Vašingtono universiteto. – Jos neatrodo pakankamai tvirtos, kad gyventų tokioje aplinkoje, tačiau jos tai daro itin sėkmingai“.

Kaip arodo giliausiai gyvenanti žuvis, galite pamatyti čia:

Neskubėjo pasiekti dugną

Tyrimo metu mokslininkai prifilmavo daugiau kaip 105 valandų trukmės medžiagos įvairiuose gyliuose, pradedant – 5 kilometrais ir baigiant 10,5 km.

Šios ekspedicijos tikslas buvo sukategorizuoti aplinkas, gyvūnus, ekologinius ir biologinius procesus giliausioje vandenyno vietoje.

Skirtingai nei ankstesnių tyrimų metu, mokslininkai neskubėjo pasiekti vandenyno dugną.

„Daug tyrimų apsiribojo vandenyno dugno tyrimais. Bet ekologiniu požiūriu tai labai ribota, – paaiškino mokslinis bendradarbis iš Havajų Jeffas Drazenas. – Tai – lyg bandymas suprasti kalnų ekosistemą, tiriant tik jų viršūnes“.

Apie gleiviažuvių atradimą mokslininkai paskelbė „Zootaxa“ žurnalo 2017 metų lapkričio numeryje.

Gleiviažuvės ir supermilžinai

Tos pačios ekspedicijos metu buvo padaryta ir daugiau įdomių atradimų.

Mokslininkai taip pat nufilmavo ir labai retą milžiniškų šoniplaukų rūšį.

Šie gyviai atrasti tik 2012 metais prie Naujosios Zelandijos.

Anksčiau jie buvo stebėti tik sugauti spąstuose, o dabar pirmąkart juos pasisekė nufilmuoti natūralioje gyvenamojoje aplinkoje.

„Žinoti, kad tokie gyviai egzistuoja yra viena, o juos stebėti natūralioje aplinkoje ir dar sąveikaujant su kitais gyviais yra išties nuostabu. Mes daug sužinojome,“ – džiaugėsi A.Jamiesonas.

Kaip atrodo ekspedicijos metu Marianų lovyje nufilmuotos gleiviažuvės ir šoniaplaukos, galite pamatyti čia:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.