Dėl nykstančių vilkų organizuoja piketą prie Norvegijos ambasados

Lietuvos gamtos apsaugos aktyvistai palaiko norvegus, kovojančius prieš nepateisinamus vilkų medžioklės mastus Norvegijoje, ir sausio 20 d., nuo 12 val. organizuoja piketą prie Norvegijos ambasados Vilniuje. Šiemet Norvegijos institucijos priėmė sprendimą išnaikinti 75 procentus Norvegijoje gyvenančios vilkų populiacijos. Smerkiant šią politiką įvairiuose Europos miestuose sausio 19-20 dieną organizuojamos demonstracijos, rašoma pranešime spaudai.

Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 18, 2018, 3:17 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 3:25 PM

Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje praėjusiais metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ties siena su Švedija. Tačiau ir toks mažas vilkų skaičius kelia ūkininkų, miškų savininkų ir medžiotojų nepasitenkinimą, nes vilkai matomi kaip grėsmė gyvulininkystės ir komercinės medžioklės verslams. Natūralius gamtos procesus, kad vilkai medžioja briedžius ar elnius, verslininkai įvardija ekonomine žala.

Prieš artėjančius rinkimus įsiteigdamos verslininkams Norvegijos valdžios institucijos leido sumedžioti 75 procentus vilkų populiacijos, dalį netgi teritorijoje, kuri anksčiau buvo nustatyta kaip vilkų nemedžiojimo zona. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip rodo Norvegijos visuomenės apklausos, didžioji dalis gyventojų nori, kad vilkai gyventų šalyje. Pasak Norvegijos gamtos aktyvistų, nustatytu limitu siekiama priešingo tikslo – juo patenkinamas privačių žemių savininkų noras visiškai išnaikinti vilkus iš savo valdų. Šių metų medžioklės mastas yra didžiausias nuo 1973 metų, kai vilkai tapo saugoma rūšimi Norvegijoje, tai pirmi metai, kai vilkai medžiojami net ir jų apsaugai skirtoje zonoje.

GAA „Baltijos vilkas“ jungiasi prie Norvegijos gamtosaugos organizacijų akcijos. Pasak asociacijos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, „laukinė gamta negali būti vertinama tik privačių žemės savininkų ekonominės naudos ir žalos svertais. Vilkai yra reikalingi pilnavertei ekosistemai ir savo vaidmenį gamtoje gali atlikti tik tada, kai jų gausa reguliuojama visų pirma remiantis gamtosaugos prioritetais.“ GAA „Baltijos vilkas“ pirmininkas teigia, kad ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek Norvegijai.

„Mes raginame Norvegiją skirti daugiau dėmesio darnaus sugyvenimo su gamta idėjų sklaidai ir naujų veiksmingų vilkų ir ūkininkų konflikto sprendimų paieškai. Mūsų amžiaus ilgalaikis tikslas ir prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas, nes istorija jau parodė, kad siekiant tik asmeninių naudų, ją lengva sunaikinti. Šis tikslas neturi sienų, todėl ir mes jaučiamės esantys dalis to, kas vyksta su vilkais Norvegijoje“, – prisijungimą prie norvegų organizuojamos akcijos komentuoja A. Laurinavičius.

Norvegijos gyvūnų apsaugos organizacijos NOAH vadovė Siri Martinsen teigia: „Šiomis taikiomis demonstracijomis norime perduoti Norvegijos institucijomis tokią žinią: dabartinė Norvegijos politika, kuria vilkai stumiami prie išnykimo ribos, yra nepriimtina. Būtina kuo skubiau keisti politikos kryptį į prioritetus išsikeliant ekologinius siekius.“

GAA „Baltijos vilkas“ ir aktyvistų grupė „Aš prieš medžioklę“ kviečia visus, kuriems rūpi, jog laukinėje gamtoje galėtų gyventi visos gamtai reikalingos rūšys, taip pat ir plėšrūnai, ateiti į piketą prie Norvegijos ambasados sausio 20 dieną, 12 val.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.