Vandenyno gelmėse sugavo ateivius primenančias pabaisas

Neseniai pademonstruotos Taivane sugautos žuvys sukėlė tikrą audrą internete.

 Gyvatiniai dygliarykliai pirmąsyk aptikti tik 1986 metais.<br> S.M.Kajiura (wikipedia.org) nuotr. 
 Gyvatiniai dygliarykliai pirmąsyk aptikti tik 1986 metais.<br> S.M.Kajiura (wikipedia.org) nuotr. 
 Gyvatiniai dygliarykliai pirmąsyk aptikti tik 1986 metais.<br> S.M.Kajiura (wikipedia.org) nuotr. 
 Gyvatiniai dygliarykliai pirmąsyk aptikti tik 1986 metais.<br> S.M.Kajiura (wikipedia.org) nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 21, 2018, 6:22 PM

Tai – retai pasitaikančios būtybės – gyvatiniai dygliarykliai (Trigonognathus kabeyai). Šios žuvys atrodo taip neįprastai, kad savo išvaizda primena ateivius iš siaubo filmo.

Gyvatiniai dygliarykliai yra maži, švytintys ir visiškai juodi rykliai, gyvenantys Ramiajame vandenyne, netoli Havajų, Japonijos ir Taivano krantų.

Šiuos rykliukus sugavo Taivano žuvininkystės tyrimų instituto mokslininkai, tirdami, kokių rūšių žuvys gyvena Taivano miesto Taidongo pakrantėje.

Gyvatiniai dygliarykliai yra ypač savitos išvaizdos būtybės, bet ji nelaikomos pavojingais žmonėms.

Kaip rašoma interneto svetainėje „Science Alert“, šie rykliai gyvena vandenyno gelmėse. Panašu, kad jų populiacija – nedidelė ir jie taip retai pasitaiko, kad nebuvo aptikti iki pat 1986 metų.

Nuo tada šios žuvys kelissyk buvo pastebėtos, dažniausiai pakliuvusios į žvejų tinklus.

Kadangi šie padarai – ypač reti, apie juos iki šiol daug nežinota. Bet dabar mokslininkai galėjo surinkti nemažai faktų apie jų sistematiką.

Nustatyta, kad šie rykliai užauga iki maždaug 54 cm. Jie būna visiškai juodi, bet apatinėje kūno pusėje turi šviesą gaminančių ląstelių – fotoforų.

Daugiau nei 75 proc. visų jūrų gyvūnų tam tikru būdu šviečia, tad akivaizdu, kad tai gyvūnams – evoliuciškai naudinga. Gali būti kelios skirtingos švytėjimo priežastys.

Gyvatiniai dygliarykliai gyvena ten, kur prasiskverbia mažai šviesos – maždaug 270–360 m gylyje. Tad tikėtina, kad jie fotoforus naudoja patelėms ar grobiui privilioti.

Kitą vertus, kitos žuvys, turinčius pilvinius fotoforus, naudoja tai ir kaip maskuojamąją priemonę, kad apsisaugotų nuo žemiau plaukiojančių plėšrūnų. Kai pilvo apačia šviečia, žuvis, apšviestas iš viršaus sklindančia šviesa, sunkiau pastebėti grobuonims.

Dauguma gyvatinių dygliaryklių iki šiol buvo pagauti nakties metu. Taigi tikėtina, kad po saulėlydžio rykliai plaukia į seklesnius vandenis medžioti.

Šios žuvys turi į adatėles panašius dantis ir siaurus, trikampio formos ištęstus nasrus, kurie leidžia pasiekti ir sučiupti grobį.

Ištyrę sugautų gyvatinių dygliaryklių iki galo nesuvirškintą skrandžio turinį mokslininkai nustatė, kad jie minta kaulinėmis žuvimis ir vėžiagyviais. Greičiausiai grobį praryja visą, nekramtytą.

Kaip praneša vietos spauda, visi, išskyrus vieną, sugautieji rykliai buvo ištraukti iš vandenyno jau nebegyvi. Vienintelio gyvo dygliaryklio irgi nepavyko išsaugoti – jis nugaišo vos po dienos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.