Vienas iš gyventojų – Robertas Coggeshallas – vietinei radijo stočiai papasakojo, kaip jis vieną tokį keistą meškėną pastebėjo viduryje dienos (paprastai šie žinduoliai aktyvesni naktį, red. past.), kai žaidė su savo šunimis lauke. Meškėnas atsistojo ant užpakalinių kojų – ko R.Coggeshallas sakė niekada nematęs anksčiau – parodė dantis ir nukritęs vėl ant keturių, beveik kominės būsenos nuėjo šalin.
Pasak Ohajo Gamtos resursų departamento, nepanašu, kad meškėnai būtų apsikrėtę pasiutlige. Greičiausiai jie serga šunų maru.
Šunų maras – tai pavojinga virusinė liga, kuri paveikia šunis ir kai kuriuos laukinius gyvūnus, kaip meškėnus, lapes, vilkus, kojotus, skunkus ir šeškus. Virusas priklauso tai pačiai virusų grupei, su kuria susijęs yra ir virusas, žmonėms sukeliantis tymus.
Virusas atakuoja gyvūnų kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas, sukeldamas tokius simptomus kaip išskyras iš akių ir nosies, karštinę, sumažėjusį apetitą, kosėjimą ir vėmimą. Ligai progresuojant, atsiranda neurologiniai simptomai: raumenų traukuliai, konvulsijos ir nevalingas žandikaulių judėjimas, o galiausiai – paralyžius. Gali pasikeisti ir gyvūnų elgsena, jie gali pradėti vaikščioti ratais ar vaikščioti pabrukus galvą,
Nuo šunų maro galima apsisaugoti skiepais – pirmoji injekcija daroma, kai šuo dar mažas, o skiepai kartojami jau pasiekus brandų gyvūno amžių.
Parengta pagal „Live Science“.
