„Priėjau arčiau ir pamačiau mažytę baltojo liūto galvą. Jauniklis buvo įsitaisęs šalia savo motinos“, – pasakojo gamtininkas. Kaip paaiškėjo vėliau, tai vienas iš keturių mažylių, kuriuos atsivedė liūtų pora.
Baltieji liūtai yra itin reti, tačiau ne albinosai. Įdomu tai, kad du įprastos spalvos liūtai, turintys tokią geno mutaciją, gali atsivesti baltų palikuonių. Deja, bet natūralioje aplinkoje šios spalvos plėšrūnai nebegyvena. Dažniausiai aptinkami tik saugomuose gamtos parkuose. Manoma, kad baltieji liūtai laisvėje nepritapo dėl šviesaus kailio, kuris trukdė užsimaskuoti ir likti nepastebėtiems medžioklės metu.
Dabar baltieji liūtai auginami įvairiuose zoologijos soduose visame pasaulyje, taip pat ir Pietų Afrikos Respublikoje esančiuose Timbavati ir Krugerio nacionaliniusoe gamtos parkuose.
Prie šių liūtų nykimo prisidėjo ir kitos negandos – susižalojimai nesėkmingos medžioklės metu, grobio trūkumas, ligos ir sudėtingesnės sąlygos atsivesti palikuonių, brakonieriavimas. Mokslininkai skaičiuoja, kad natūralioje aplinkoje išgyvena vos vienas iš aštuonių jauniklių.
Baltieji liūtai nėra atskira liūtų rūšis ar porūšis, todėl nepriskiriami prie nykstančių gyvūnų, kadangi tai toks pats, kaip ir kiti liūtai.
