Anksčiau buvo manoma, kad pterodaktiliai nykti pradėjo dar prieš masinį dinozaurų išnykimą Kreidos periodo pabaigoje, kai prieš 66 mln. metų į Žemę atsitrenkė didžiulis asteroidas. Taip teigta dėl pterodaktilių fosilijų stygiaus.
Pterodaktiliai buvo didžiausi kada nors aptikti skraidantys gyvūnai. Šių roplių sparnai buvo odiniai, sujungti su didžiuliu pirštu. Pterozaurų sparnų ilgis svyravo nuo 2 iki beveik 10 metrų, t. y. buvo kone tris kartu ilgesni už didžiausio skraidančio paukščio – albatroso – sparnus. Anuomet danguje sklandę pterodaktiliai svėrė iki 200 kg, o jų sparnai buvo dydžio sulig NATO naikintuvo F-16 sparnais.
Tyrimo vadovas dr. Nickas Longrichas iš Bato universiteto Milnerio evoliucijos centro teigė, kad tokių skraidančių milžinų skeletas buvo ypatingas. „Stebėtina, kad būdami tokio dydžio pterozaurai galėjo skraidyti. Į orą pakilti jiems leido evoliucionuojant lengvas tapęs skeletas. Kaulų sienelės buvo itin plonos, tarsi tuščiaviduriai iš anglies pluošto pagaminto lenktyninio dviračio rėmo vamzdeliai“, – aiškino dr. N.Longrichas.
Tačiau tai reiškia, kad jų kaulai buvo itin trapūs, todėl ir fosilijų beveik neišliko. Radinių analizė, publikuota leidinyje „PLOS Biology“, atskleidė, kad, priešingai negu ankstesnėse studijose, vis dar yra didelė įvairovė priežasčių, kodėl ir kada tiksliai išnyko pterodaktiliai.
Šimtai naujų pterodaktilių kaulų fosilijų iš Kreidos periodo pabaigos rodo, kad Šiaurės Maroko regione gyveno mažiausiai septynių rūšių skraidantys ropliai iš skirtingų šeimų.
Mokslininkai patvirtino, kad rastos pterodaktilių fosilijos yra 66 mln. metų amžiaus – iš paties Kreidos periodo pabaigos, kai žuvo apie 75 proc. tuometės faunos ir floros.
Remdamiesi skirtingu pterodaktilių fosilijų dydžiu, tyrimo autoriai tikina, kad jų būta įvairių kūno formų. Pavyzdžiui, skyrėsi snapo forma, kaklo bei sparnų ilgis ir kita. Tad dėl savo išskirtinumo ir dydžių įvairovės pterodaktiliai užėmė ypatingą vietą ekosistemoje.
Dr. N.Longrichas teigė, kad jį visada žavėjo itin retai aptinkamos pterozaurų fosilijos, – dar būdamas studentas svajojo nuodugniai ištirti šiuos skraidančius roplius. Vėliau vienoje Maroke esančioje fosfatų kasykloje mokslininko žvilgsnis užkliuvo už išsikišusio nedidelio kaulo, susimaišiusio su žuvų fosilijomis.
„Tarsi šviesa nutvieskė. Prisiminiau iliustruotąją pterozaurų enciklopediją – knygą, kurią studijuodamas praktiškai mokėjau mintinai. Nesuabejojau – tai nyktozauras, nedidelių pterozaurų šeimos atstovas, kuris, kaip buvo manoma, išnyko dar net nepasibaigus Kreidos periodui“, – pasakojo N.Longrichas.
Kasinėjimų metu mokslininkas aptiko dar daugiau pterozaurų rūšių – pavyzdžiui, tethydraco, pteranodontidų šeimos atstovą, kuris, spėjama, išnyko dar 15 mln. metų anksčiau.
Iki šiol Šiaurės Maroke buvo žinoma tik viena pterozaurų rūšis, todėl šešios naujų rūšių pterodaktilių fosilijos – itin reikšmingas radinys.
Pasak studijos bendraautorio prof. Davido Martillo iš Portsmuto universiteto, Šiaurės Maroke gali būti aptikta dar daugiau rūšių dinozaurų. „Net ir mažiausios kaulų fosilijos gali radikaliai pakeisti mūsų požiūrį į visos gyvybės Žemėje istoriją“, – sakė D.Martillas.
Teksaso universiteto (JAV, Ostinas) profesorius bei tyrimo dalyvis dr. Brianas Andresas pridūrė, kad Maroke aptiktos fosilijos atskleidžia paskutinį pterozaurų rūšies gyvenimo istorijos skyrių. „Tai gyvūnai, kurie karaliavo 150 mln. metų tiek virš vandens, tiek virš žemės“, – tikino B.Andresas.
Morokietis paleontologas profesorius Nouras-Eddine Jalilas teigė, kad šis ypatingas pterozaurų atradimas patvirtina buvusią įvairovę prieš pat dinozaurų išnykimą: „Maroke esančios fosfatų kasyklos dabar itin reikšmingos tyrinėjant svarbų Žemės gyvybės istorijai momentą, kaip išnyko tiek dinozaurai, tiek jūrų reptilijos.“
