Paaiškėjo nemaloni tiesa apie baltuosius tigrus

Žmonės baltaisiais tigrais žavisi jau ne vieną šimtmetį. Net ir dabar viso pasaulio zoologijos soduose ir gyvūnų prieglaudose jie sutraukia minias susižavėjusių jais žmonių.

 Baltieji tigrai. <br> 123rf.com nuotr. 
 Baltieji tigrai. <br> 123rf.com nuotr. 
 Baltasis liūtas.<br> 123rf.com nuotr. 
 Baltasis liūtas.<br> 123rf.com nuotr. 
 Karališkasis gepardas. <br> S.Jurvetson (Wikipedia.org) nuotr.
 Karališkasis gepardas. <br> S.Jurvetson (Wikipedia.org) nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-05-06 09:51

Tačiau šie nuostabūs sutvėrimai nėra tokie stebuklingi, kaip gali pasirodyti. Neįprastą jų išvaizdą lėmė recesyvinis genas ir inbrydingas – artimais giminystės ryšiais susijusių gyvūnų kryžminimas dėl pelno.

Baltieji tigrai yra tie patys oranžiniai juodus dryžius turintys bengaliniai tigrai. Tai nėra atskira rūšis, atsiradusi kur nors Sibiro sniegynuose, kaip daugelis linksta manyti. Išties tai tigrai-albinosai, kaip ir baltieji liūtai

Laukinėje gamtoje jie sutinkami ypatingai retai. Dauguma nelaisvėje laikomų baltųjų tigrų turi tą pačią giminystės liniją, rašoma interneto svetainėje „IFLScience!“.

Jie kilę iš vieno tigro, vardu Mohan, kuris 1951 metais buvo sugautas netoli Revos miesto Indijoje ir nuo to laiko visą likusį savo gyvenimą be perstojo veistas.

Štai kodėl dauguma baltųjų tigrų gyvena nelaisvėje. Taip atsitiko dėl intensyvaus selekcinio jų veisimo ir kraujomaišos.

Įspūdingą tigrų išvaizdą lėmė genetinė mutacija, dėl kurios nesigamina raudoni ir geltoni pigmentai, taigi jų kailis būna baltas, o ne oranžinis.

Genetinė mutacija yra recesyvinė, tad abiems tėvams reikia turėti tą patį geną, kad jis persiduotų palikuoniams.

Kadangi recesyvinis spalvos variantas yra toks retas, veisėjai dažnai tyčia kergia brolį su seserimi ar pusbrolį su pussesere.

Tai išties yra labai blogai. Nes toks kergimas yra tarsi genetinė rusiška ruletė. Inbrydinti gyvūnai rizikuoja turėti daugybę sveikatos bėdų, įskaitant širdies ligas, vilko gomurį, šleivumą, prastą regą ir kaukolės defektus.

Jeigu reikia įrodymų, kaip neteisinga inbrydinti gyvūnus, pažiūrėkite į šio balto tigro, vardu Kenny nuotrauką:

Nors daugybė žmonių mano, kad Kenny turėjo Downo sindromą, labiau tikėtina, kad tokį apsigimimą nulėmė kraujomaiša.

Kenny nugaišo sulaukęs 10 metų. Tai – vos pusė vidutinės nelaisvėje laikomų tigrų gyvenimo trukmės.

Milijonai žmonių visame pasaulyje apie baltuosius tigrus sužinojo iš XX amžiaus paskutinį dešimtmetį Las Vegase pasirodymus rengusių magų Siegfriedo ir Roy. Šį duetą išpopuliarino jų pasirodymuose pradėjęs dalyvauti pačių laikytas baltasis tigras, kuris netgi neturėjo dryžių.

Stebėdami magų populiarumą veisėjai suprato, kad baltieji tigrai gali būti auksinius kiaušinius dedančios žąsys.

„Baltųjų tigrų savininkai sako, kad tai – populiarūs parodų gyvūnai. Jie pritraukia daugiau lankytojų į zoologijos sodus ir neša pelną“, – interneto svetainėje „ABC Australia“ pastebėjo garsus gamtosaugininkas ir tigrų ekspertas daktaras Ronas Tilsonas.

Ir nors dauguma privačiai šiuos gyvūnus laikančių žmonių teigia, kad jie tiesiog „gelbėja tigrus“, anot daktaro, tai yra melas.

„Jie juos veisia dėl pelno“, – neabejojo dr. R.Tilsonas.

Laimė, požiūris ima keistis. Pastarąjį dešimtmetį Amerikos zoologijos asociacija savo nariams uždraudė veisti baltuosius tigrus, baltuosius liūtus ir vadinamuosius karališkuosius gepardus.

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie su šių gyvūnų veisimu susijusias problemas ir skeptiškai vertina didelių gyvūnų auginimą nelaisvėje. O visuomenės nuomonė šiais laikais daug reiškia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?