Zooparkas. Trakėnų kaime, Marijampolės rajone esančiame parke gyvena liūtas, kupranugaris, guanakai, Kamerūno avys ir ožkos, Jokūbo avys, poniai, snieginiai, kalnų ir Sibiro ožiai, lamos, šernai, asilai, muflonai, zebrai, danieliai, dėmėtieji, taurieji ir Dovydo elniai, kupranugariai, škotiškos karvės, dygliatriušiai, karpuočių, pekarių, Vietnamo, minipegų kiaulės, jūros kiaulytės, nutrijos, paprastieji ir ilganosiai meškėnai, beždžionės, pilkosis gervės ir kiti gyvūnai.
Klaipėdos zoologijos sodas. Jame gyvena apie pusantro šimto rūšių, iš viso apie 200 gyvūnų. Tarp jų – vieni iš rečiausių Baltijos šalyse – baltieji tigrai.
Insektariumas, esantis Palangoje – vienintelis Lietuvoje specializuotas zoologijos sodas. Jame gyvena tik nariuotakojai – vorai paukštėdos, tarantulai, šimtakojai, skorpionai, maldininkai, gyvalazdės ir kiti.
Raubonių parkas. Šiame Pasvalio rajone esančiame parke gyvena daugiau nei pusantro šimto, 30-ies skirtingų rūšių gyvūnų – rudosios meškos, liūtas, puma, lūšys, elniai, surikatai, dygliatriušės, voverės, liūtas ir kiti.
Dubingių žirgyne, esančiame Molėtų rajone, gyvena ir kitokių gyvūnų – elniai, danieliai, muflonai, alpakos, poniai, ožkos, avys, stručiai, povai, triušiai, įvairių veislių vištos, juodosios gulbės ir kt.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro III rūmuose, esančiuose Vilniuje ir dar vadinamuose Jaunųjų gamtininkų centru, yra daugiau nei 170 gyvūnų. Čia gyvena jūrinis erelis, rudasis peslis, balinis vėžlys, kranklys, baltasis gandras, tigrinis pitonas, šinšilos, šeškai, povai, fazanai, įvairios vištos ir antys bei kiti.
Skirtinguose šalies rajonuose taip pat yra pavienių ūkių ar poilsio kompleksų, kur auginami ar natūraliai gyvena kurios nors paprastai vienos rūšies gyvūnai, o šeimininkai mielai priima lankytojus. Šiaulių ir Trakų rajonuose galima aplankyti alpakas, Palangos ir Kaišiadorių rajonuose – elnius, o Panevėžio rajone stumbrus.
Negalima šerti bet kuo
Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis priminė, kad atvykus į zoologijos sodą, parką ar kitą vietą, kur laikomi gyvūnai, reikia atidžiai perskaityti taisykles ir ypač atkreipti dėmesį į punktus, kuriuose paaiškinama, kaip juos šerti, jeigu tai galima daryti.
„Kai kur galima netgi nusipirkti specialaus konkretiems gyvūnams tinkamo maisto, pavyzdžiui, kopūstų, ir jais pašerti ožiukus”, – sakė V.Gustaitis. Taip pat jis patarė, kaip atpažinti, ar gyvūnų laikymo sąlygos yra geros.
„Būna, kad kartais žmonės dėl žinių stokos situaciją įvertina klaidingai. Pamato, kad šernas guli purve arba vilko kailis šlapias ir pagalvoja, kad gyvūnai neprižiūrimi. Tačiau iš tiesų tokiomis sąlygomis jie natūraliai gyvena. O, pavyzdžiui, pelėdos gali būti apsipešiojusios konkrečiu metų laiku – jos meta plunksnas. Todėl pirmiausiai lankytojai turėtų pasikalbėti su gyvūnų prižiūrėtojais, paprašyti paaiškinti, daugiau papasakoti apie gyvūnus. Sunerimti reikėtų tik tada, jei gyvūnas atrodo sergantis arba labai alkanas. Tokį akivaizdžiai galima atskirti, nes jis šalia sveiko ir sotaus atrodo visai kitaip”, – sako V.Gustaitis.
Siūlo griežtinti sąlygas
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė zoologijos sodų idėjos nepalaiko. Pasak jos, zoologijos sodai pirmiausiai turi atlikti savo pagrindinę funkciją – juose turi būti saugomos nykstančios gyvūnų rūšys ir užsiimama edukacija, o ne tiesiog laikomi egzotiniai gyvūnai.
„Visuomenė net nežino, kokios yra Lietuvoje nykstančios gyvūnų rūšys, tačiau jiems rodomi egzotiniai tigrai ar liūtai, kurie net nenyksta. Tai yra komercija. Lietuvoje laikyti egzotinius gyvūnus dabar labai paprasta, todėl siūlome keisti minimalius galiojančius standartus, o žmonėms patariame gyvūnų zoologijos soduose nelankyti ir neremti komercinės veiklos”, – teigia B.Kymantaitė.
Zoologijos sodai tikrinami bent kas dvejus metus
Šiemet Aplinkos ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pakeitė laukinių gyvūnų laikymo taisykles. Uždrausta veisti, įsigyti ir laikyti tuos laukinius gyvūnus, kuriuos yra draudžiama laikyti nelaisvėje. Tarp tokių yra didžiosios ir mažosios pandos, beždžionės, raganosiai, visų rūšių žirafiniai gyvūnai, pilkosios voverės, paprastieji meškėnai ir kiti gyvūnai. Iki taisyklių pakeitimo šiuos gyvūnus auginę šeimininkai gali juos toliau laikyti iki mirties, tačiau turi užtikrinti, kad jie nelaisvėje nesidaugintų.
Zoologijos sodai paprastai yra tikrinami kas dvejus metus, o gavus skundų ir dažniau. Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Burbaitė paaiškino, kad norintiems turėti zoologijos sodą yra keliama nemažai reikalavimų. Gyvūnams turi būti užtikrinamos jų poreikius atitinkančios sąlygos, tačiau būtina ir užsiimti švietėjiška veikla, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, galima organizuoti su gyvūnų apsauga susijusius mokymus, bandyti atkurti nykstančias populiacijas bei paleisti jas į laisvę.
Mažiau reikalavimų yra keliama žvėrynams, kurie nesiekia zoologijos statuso. Jų šeimininkams nebūtina saugoti nykstančių rūšių ir užsiimti lankytojų edukacija. Tereikia gauti leidimą laikyti kiekvieną atskirą gyvūnų rūšį ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas.
