Kaip ir daugelyje kitų valstybių, Švedijoje draudžiama medžioti rudąsias meškas, kurios turi jauniklių.
Dabar mokslininkai mano, kad meškos suprato šią žmonių nuostatą, taigi pradėjo ilgiau likti su jaunikliais.
„Paprastai jaunikliai sekioja savo mamas maždaug pusantrų metų, – aiškino profesorius Jonas Swensonas iš Norvegijos gyvybės mokslų instituto. – Tiktai retai pastebėdavau, kad mamas sekiodavo ir pustrečių metų jaunikliai.“
Panašu, kad dabar sekioti mamą pustrečių metų lokiukams darosi normalu.
1987–2015 metais mokslininkai stebėjo 62 patelių 164 vadas. Nuo 1993-ųjų kone 25 procentai jauniklių nuo mamos nesiskiria dar vienus papildomus metus.
Medžioklės sezono metu rudosios meškos su jaunikliais turi išgyventi leidžiantį pranašumą prieš tas, kurios vaikšto be jauniklių.
Kuo ilgiau patelės lieka su jaunikliais, tuo didesnė tikimybė, kad jų nenušaus.
Patelėms be jauniklių būti sumedžiotoms grėsmė beveik keturis kartus didesnė nei vienišoms meškoms, rašoma interneto svetainėje „IFLScience!“.
Medžiotojų elgesys gali paveikti ir tai, kaip Skandinavijos rudosios meškos dauginasi.
„Dabar žmogus yra evoliucinė meškų gyvenimo varomoji jėga“, – pažymėjo J.Swensonas.
Jeigu motinos praleidžia daugiau laiko su jaunikliais, joms lieka mažiau laiko poruotis. Tai apskritai sumažina atžalų, kurių paprastai per savo gyvenimą atsiveda meškos, skaičių.
„Evoliucijos perspektyvoje tai nebūtų naudinga, – paaiškino J.Swensonas. – Gamtos varžybose laimi daugiausia palikuonių turintys gyvūnai.“
Tačiau stebėjimai parodė, kad patelių gyvenimo trukmė dėl sumažėjusio vadų skaičiaus pailgėjo. Jeigu šis elgesys persiduos kitoms kartoms, anot tyrėjų, tai gali lemti populiacijos evoliuciją.
Tyrimas, kurio duomenys buvo paskelbti gamtos mokslų žurnale „Nature Communications“, buvo atliktas vykdant Skandinavijos rudųjų lokių apsaugos projektą.
Vykdant šį projektą rudieji lokiai stebimi nuo 1984 metų. Anot J.Swensono, kuris šiame projekte dalyvauja kone nuo pat pradžių, tai yra vienas iš dviejų pasaulyje didžiausių lokių tyrimų.
„Mes stebėjome daugiau nei 500 lokių nuo gimimo iki jų gyvenimo galo“, – paaiškino mokslininkas.
Per šį laiką Švedijoje nuolat didėjo sumedžiojamų lokių skaičius. Nuo 2010 iki 2014 metų, anot mokslininkų, kasmet būdavo sumedžiojama po 300 meškų.
Nors meškų populiacijos skaičius šiuo metu siekia apie 2,8–3 tūkstančius, Švedijos vyriausybė 2010 metais vėl leido medžioti meškas, kad būtų galima kontroliuoti jų populiaciją.
2015 metais Švediškų rūšių informacijos centras įtraukė meškas į Raudonąją knygą kaip gyvūnus, kuriems gresia išnykimas, daugiausia dėl medžioklės.
Rudieji lokiai pirmą sykį Švedijos teritorijoje pasirodė per paskutinį ledynmetį – maždaug prieš 10–14 tūkst. metų.
Parengė Giedrė BALČIŪTĖ
