Miške prie Šventosios upės klaidžiojęs vyras nustėro: pirmą kartą tai matau

Gamtos tyrimų centro Vabzdžių evoliucinės ekologijos vyr. mokslo darbuotojas Eduardas Budrys teigė, kad yra keletas vabzdžių rūšių Lietuvoje, kurie gyvena tokiomis bendruomenėmis t. y. kai patelė padeda daug kiaušinėlių ir iš jų išsiritusios vabzdžio lervos sukuria bendrą šilkinį lizdą.

 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Butėnų kaime aptiktas medis aptrauktas kandžių lervų nunertu tinklu.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Šermuonėlinės ožekšninės kandys –nedideli drugeliai, kurių kūnas – baltas su juodais taškučiais.<br> Wikipedia nuotr.
 Šermuonėlinės ožekšninės kandys –nedideli drugeliai, kurių kūnas – baltas su juodais taškučiais.<br> Wikipedia nuotr.
 Šermuonėlinės ožekšninės kandys –nedideli drugeliai, kurių kūnas – baltas su juodais taškučiais.<br> Wikipedia nuotr.
 Šermuonėlinės ožekšninės kandys –nedideli drugeliai, kurių kūnas – baltas su juodais taškučiais.<br> Wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Jun 15, 2018, 12:04 PM, atnaujinta Jun 18, 2018, 8:27 AM

Gamtos tyrimų centro Vabzdžių evoliucinės ekologijos vyr. mokslo darbuotojas Eduardas Budrys teigė, kad yra keletas vabzdžių rūšių Lietuvoje, kurie gyvena tokiomis bendruomenėmis t. y. kai patelė padeda daug kiaušinėlių ir iš jų išsiritusios vabzdžio lervos sukuria bendrą šilkinį lizdą.

Anot mokslininko, nuotraukose užfiksuotos šermuonėlinės ožekšninės kandys ir jų lervų nunertas tinklas. Tai nedideli drugeliai, kurių kūnas – baltas su juodais taškučiais.

Kandžių daugiau dėl šilto oro

Tokių atvejų, kai medžius puola kandys, anot mokslininko, šiemet fiksuojama daugiau. „Šiltas pavasaris ir vasaros pradžia, o žiema buvo be atodrėkių. Vabzdžiams tai palankus metas. Šiluma stabili, todėl daugelio vabzdžių populiacijos šiemet yra gana gausios“, – teigė mokslininkas.

Anykščių regioninio parko direkcijos vyriausioji biologė Diana Martinavičiūtė portalui lrytas.lt patvirtino, kad šiemet vyraujantys šiltesni orai yra palankūs drugiams.

„Sudėtinga pasakyti, kas labiau veikia vabzdžių gausumą – sausra ar drėgmė. Viskas priklauso nuo vabzdžių rūšies. Tačiau šiais metais pastebėtas didesnis drugių aktyvumas dėl šilto ir sauso oro. Jei būtų šita ir drėgna, pajustume didesnį kraujasiurbių aktyvumą“, – aiškino D. Martinavičiūtė.

Tad dėl didesnės ožekšninių šermuonėlinių kandžių gausos šiemet gali dažniau kentėti medžiai – kai trūksta drėgmės, vabzdžiai smarkiau atakuoja, o medžiai dėl vandens stygiaus – mažiau atsparesni.

Jei kandžių būna daug, tinklu aptraukiamas visas medis ir suėdami visi lapai. Vėliau vabzdžiai migruoja kamienu žemyn, ieškodami kitų medžių, padengdami šilkiniu tinklu ir patį kamieną – medis tampa tarsi sidabrinis.

„Tinklas – tai apsauga nuo paukščių ir kitų vabzdžių, o tuo pačiu tinklų lervos apipina ir medžio ar krūmo lapus, kuriuos ir ėda“, – aiškino mokslininkas E. Budrys.

Panašų šilkinį tinklą gali nuausti Lietuvoje gyvenantys pjūkleliai-audėjai ar verpikai.

Medis turėtų atsigauti

Net jei kandžių lervos suėstų visus medžių lapus, tikėtina, kad jis kitąmet atsigautų. „Iš ekologinės pusės kalbant, medžių lapuose susikaupia azotas, kalis, fosforas ir kitos medžiagos, reikalingos augalams augti. Kai tie lapai nukrenta, jie gali kelioliką metų pūti, kol pilnai suyra ir tampa priaeinami augalo šaknims, t. y. medis gali jas pasiimti kaip trąšą. Tuo tarpu, jei tuos lapus suėda vabzdys, jo išmatos yra prieinamos kaip trąša jau kitais metais. Tad gali būti, kad medis augs net geriau“, – tikino mokslininkas E. Budrys.

Tačiau jei kandžių lervų yra per daug ir pilnai nuėdami visi medžio lapai ar spygliai, sulėtėja medžio augimas.

Medis paauga tik tiek, kiek spėja iki nuėdimo. Juk didžiąją dalį oraganinių medžiagų lapai fotosintezės metu sukuria būdami dar jauni, pilnai neišsiskleidę. Vėliau lapų fotosintezės efektyvumas mažėja“, – teigė pašnekovas.

Gamta susitvarkys pati

Pasak E. Budrio, gamtoje vyksta ir savireguliavimas – jei vienais metais prisiveisia daug minėtų kandžių, tuo pačiu atsiranda ir daugiau jo priešų, pavyzdžiui, vyčių. Pastarieji suėda tuos medžius atakuojančius vabzdžius. „Medis sėkmingai sužaliuos. Tai natūralus gamtos procesas“, – aiškino E. Budrys.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros mokslininkas dr. Andrius Petrašiūnas portalui lrytas.lt teigė, kad medis nuo šių kandžių vis dėlto turėtų nukenetėti, tačiau kištis į gamtos procesus žmonėms nederėtų.

„Jei nuėsti visi ar beveik visi lapai, augalas silpsta ar visai žūna“, – aiškino mokslininkas.

Tačiau jeigu tinklais yra apraizgytas laukinis augalas, reikėtų palikti gamtai tvarkytis pačiai. Nebent vikšrai užpuolė sode esančius vaismedžius. „Tada tikriausiai meilę gamtai atsveria noras turėti derlių“, – sakė A. Petrašiūnas.

Skirtingų taškuotųjų kandžių rūšių vikšrai paprastai maitinasi skirtingų augalų lapais. Yra gyvenančių ant ievų, ožekšnių, slyvų, gudobelių, obelų. Todėl sodininkams svarbu laiku pastebėti kylantį pavojų savo vaismedžiams.

 


 


 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.