Neseniai patikrinę gyvūnų laikymo sąlygas specialistai nustatė, kad cirko gyvūnai laikyti per mažuose, transportuoti skirtuose narvuose, kuriuose gali būti laikomi ne ilgiau kaip parą.
Pavyzdžiui, dvi meškos, kurių kiekvienai turėtų būti skiriama po 6 kvadratinius metrus, buvo laikomos voljeruose po 1,34 kvadratinio metro. Keturi šunys buvo laikomi garduose, iš kurių dviejų plotas buvo 4 kvadratiniai metrai, o likusių dviejų – 1,3 kvadratinio metro. Kiekvienam šuniui pagal bendrąsias taisykles taip pat turėtų būti skiriama po 6 kvadratinius metrus.
Per dvi dienas – aštuonios komisijos
N.Zobovui skirta 15 eurų bauda, tačiau pati istorija sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, ima kalbėti, kad ateities cirkas turėtų būti be gyvūnų, ir net ruoštasi rengti piketą prie cirko palapinės Klaipėdoje.
„Paklauskite nuomonės tų žmonių, kurie nori, kad cirke būtų gyvūnų. Vaikai cirke nori matyti gyvūnus ir klounus. Mane per dvi dienas aplankė aštuonios komisijos ir nieko nerado – gyvūnai pašerti, jų laikymo sąlygos geros. Prikibo tik prie voljerų dydžio. Mes su savo gyvūnais dirbame 24 valandas – juos tvarkome, šukuojame, repetuojame“, – aiškino N.Zobovas.
Vyras prisiminė komisijos priekaištus: jam plaunant voljerą pradėta priekaištauti, kad jis šlapias ir gyvūnui bus nejauku ten gulėti. „Atsakiau, kad yra gultai, tada klausia, kodėl gyvūnas neguli... Taip trukdoma dirbti. Po trijų minučių atnešiau gultą, o akte specialistai vis tiek parašė, kad gultų nėra“, – piktinosi pašnekovas.
N.Zobovą papiktino ir tai, kad tikrintojai jo neatsiklausę apsilankė pas meškas: „Pas meškas pateko slaptai ir tada jau fotografuoja ir filmuoja. Kas čia darosi?“ Paklaustas, ar iš tiesų vienai meškai buvo skiriama vos 1,34 kvadratinio metro, N.Zobovas pasiūlė atvykti ir pasižiūrėti.
Stebėjosi tarnybų abejingumu
Baltijos cirko direktorius Petras Vakariakojis teigė, kad išgirdęs apie priekaištus Ąžuolyno meškučių cirko direktoriui N.Zobovui dėl netinkamo gyvūnų laikymo, nenustebo. „To cirko vadovas, kaip aš juokauju, yra gyvas paminklas mūsų teisėsaugai, mat per du dešimtmečius šis ponas yra padaręs tiek nusikaltimų... Meška žmogui buvo skalpą nurėžusi. Mes visa tai stebėdami esame pakraupę, nesuprantu, ką daro mūsų tarnybos, kodėl neatliekami patikrinimai“, – svarstė pašnekovas.
P.Variakojis išsakė abejonių ir dėl gyvūnų veisimo. „Tame cirke gyvena dvi meškos, kurios susilaukė meškiuko. Tai absurdas, ar jis (N.Zobovas – aut. past.) turi teisę veisti gyvūnus? Kaip galima leisti, kad jauniklis gimtų broliui ir seseriai? Dokumentuose įrašyta, kad tos meškos yra brolis ir sesuo“, – sakė jis ir pridūrė ne kartą girdėjęs, kad jo kritika vertinama tik kaip konkurentų noras susidoroti.
Atsisakė plėšriųjų gyvūnų
„Jie mums – ne konkurentai. Jie daro cirko menui gėdą. Aš atstovauju cirko menui, o ne cirko verslui“, – sakė cirko vadovas ir patikino, kad jau seniai jo vadovaujamas Baltijos cirkas atsisakė dirbti su plėšriaisiais gyvūnais.
„Mūsų cirke dirbama su naminiais gyvūnais ir viskas atitinka veterinarijos reikalavimus. Savo darbu mes ugdome vaikus, jų suvokimą, kaip reikia elgtis su gyvūnais“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad Vokietijoje ar Prancūzijoje cirko pasirodymuose galima išvysti liūtų ir kitų plėšrūnų, tačiau jų laikymui keliami itin aukšti reikalavimai, o gyvenimo kokybė nuolat tikrinama.
Pašnekovas taip pat negailėjo kriitikos įvairioms tarnyboms ir teigė, kad jos visai neskuba atlikti savo darbo: „Tame cirke būta ir tigriukų, beždžionių. Kur dabar tie visi gyvūnai?“
P.Variakojis priminė ir neseną Lietuvoje gastroliavusio čekų cirko „Francesko Praga“ istoriją, kai klausimų sukėlė dramblio priežiūra: „Visi dabar kalba apie N.Zobovą, bet čekų cirkas į Lietuvą atvažiavo dėl to, kad Vakarų šalyse su nelegaliai laikomu gyvūnu negalėjo dirbti. Vakaruose tai kontroliuojama, o mūsų tarnybos nesiima veiksmų, bet kartoja, kad negalima netikėti kolegomis iš Vakarų.“
Baltijos cirko vadovas įsitikinęs, kad jei nebus susirūpinta rimtesne cirkuose laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygų gerovės kontrole, galime sulaukti nelaimės. „Dažnai pažeidžiami įstatymai, dirbama su kitų gyvūnų dokumentais, netikrinamos plėšriesiems gyvūnams implantuotos mikroschemos... Kaip mes galime konkuruoti su žmonėmis, kurie slepia mokesčius, dirba neįdarbinti darbuotojai? Čekai pasakoja, kad turi licencijas, bet nė vienas iš jų nėra profesionalus dresuotojas. Mūsų šalyje laukiama, kol kas nors įvyks: iššoks liūtas iš narvo ar dar kas nors nutiks“, – įspėjo P.Varikojis.
Paaiškino, kas nutiko meškiukui
Paklaustas, ar tiesa, kad meškos jauniklis gimė susiporavus broliui su seserimi, N.Zobovas patvirtino, kad taip. „Iš tiesų gimė du meškiukai. Vienas buvo sutryptas vos gimęs, o antrąjį, tikėjausi, pavyks išgelbėti. Labai stengiausi juo rūpintis, bet jis neaugo. Jūs neįsivaizduojate, kaip jį prižiūrėjau, juk net ir žmogus, kuris nemyli gyvūnų, būtų neabejingas pamatęs mažą meškiuką. Viskas lyg buvo gerai, o ryte radau nugaišusį. Kuo aš kaltas, kad jis gimė toks?“ – klausė cirko vadovas. Jis teigė, kad meškos susiporavo netyčia.
Kalbėdamas apie darbą su plėšriaisiais gyvūnais N.Zobovas patikino, kad savo dresuotais gyvūnais pasitiki: „Pasitikiu gyvūnais 99 proc., bet vieną procentą palieku... Kodėl po pasirodymų išeinu visas šlapias? Kiekvieną akimirką turi būti įtempti raumenys, kad jei kuris gyvūnas norės nueiti pas žiūrovus, aš turiu greičiau už jį tai numatyti. Jei meška tik pagalvojo, aš jau turiu žinoti, ką ji darys, ir sustabdyti“, – sakė jis.
Viskas – žmogaus rankose
Netoli Telšių esančio „Žvėrinčiaus“ įkūrėjas, miškininkas Petras Dabrišius teigė stebintis viešumoje kilusias diskusijas dėl gyvūnų priežiūros cirke: „Sunku vertinti situaciją, kokia ji ten buvo, bet pažiūrėkite, kokie orai, kokie Lietuvoje karščiai... Miškuose gyvenantys žvėrys vargsta nuo karščio. Juk ir žmonėms miestuose karšta, miega susisukę į paklodes, o jei gyvūnas gyvena mažame narve... Juk automobilyje tokiu oro paliktas gyvūnas gali labai greitai žūti.“
Pašnekovas teigė, kad esant tokiai aukštai temperatūrai cirko pasirodymai neturėtų būti rengiami.
„Atvyksta žmonės į „Žvėrinčių“ ir skundžiasi, kad nemato gyvūnų, o šie miškuose stengiasi įsikasti į šlapią žemę ir guli. Būdami saulėje jie greitai perkaistų. Gal nuo to karščio ir patys žmonės nesuvokia, ką daro“, – svarstė jis.
Į klausimą, ar jau laikas kalbėti apie cirką be gyvūnų, P.Dabrišius teigė, kad kaip yra įvairių žmonių, taip ir įvairių gyvūnų dresuotojų: „Vieni gal gyvūnus valdo mintimis, įtikina juos atlikti užduotis vien pozityviomis emocijomis, meile, o kiti naudoja prievartą. Juk ir žmonės bendrauja skirtingai. Viskas priklauso nuo to, koks žmogus dirba su gyvūnu.“
Atmintyje lieka narvo ratas
„Žvėrinčiuje“ namus prieš 15 metų rado ir buvęs cirko artistas meškinas Timofėjus. „Meškinas tebegyvena „Žvėrinčiuje“, bet nuo tų laikų, kai dirbo cirke, jam likę nekokių prisiminimų.
„Meškinas savo aptvare dažnai vaikšto to mažo cirko narvo perimetru. Tas narvo ratas vis tiek likęs gyvūno galvoje, jis retai kada nueina į kitą aptvaro kampą, ten net žolė neišminta. Čia kaip su kaliniais, kuriuos išleidžia iš itin mažų kalėjimo kamerų: kai kurie gana keistai vaikšto po kambarį“, – pasakojo P.Dabrišius.
Anot jo, meškos jautriai reaguoja dėl ribojamos teritorijos. Ir Kauno zoologijos sode būta atvejų, kai lepečkojės nebuvo apgyvendintos, nes narvai neatitiko reikalavimų.
„Meškos pradeda nervingai linguoti galva, nuplyšta padai, juk joms reikia žemės. Uždarykite žmogų į narvą ir pamatysite, kas bus, – jis susirgs“, – kalbėjo gamtininkas.
Į klausimą, ar kilus triukšmui dėl gyvūnų laikymo sąlygų cirke kas nors turėtų keistis, „Žvėrinčiaus“ šeimininkas teigė, kad viskas mūsų visuomenėje keičiasi – atsiranda naujų prekių ir paslaugų.
„Keičiasi žmonių pasąmonė ir dalykai, kurių jiems nereikia, dings savaime... Juk pasikeitė žmonių nuostatos gyvūnų atžvilgiu, tapome jiems atidesni, keičiasi ir įstatymai, tad tik laiko klausimas, kada visa tai baigsis“, – svarstė pašnekovas.
