Šikšnosparnius pražudo ne tik smalsuoliai, bet ir benamiai bei metalo vagys

Šikšnosparniai – ypatingi gyvūnai. Tai vieninteliai savarankiškai skraidantys žinduoliai. Jie minta vabzdžiais ir gali net sunaikinti maliarijos židinius. Visos jų rūšys Lietuvoje yra saugomos, o už kenkimą jiems yra baudžiama.

 M.Patašiaus nuotr.
 M.Patašiaus nuotr.
 V.Kapočiaus nuotr.
 V.Kapočiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Micevičiūtė

Oct 16, 2018, 8:13 AM, atnaujinta Oct 16, 2018, 8:19 AM

„Visi Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai. Tai, ką paukščiai daro dieną, šikšnosparniai daro naktį, tik efektyviau ir didesniais kiekiais, nes vabzdžių padaugėja vakarais, kai paukščiai jau miega. Pavyzdžiui, vienas mažiausių Lietuvoje – šikšniukas nykštukas, kurio dydis kaip piršto galas, per vieną vakarą turi sugauti apie 3 tūkst. uodų. Šikšnosparniams per vasarą reikia sukaupti daug atsargų žiemai – riebalų, nes rudenį jie pradeda keliauti į žiemavietes ir iki pavasario nesimaitina”, – pasakojo vienas iš Lietuvos šikšnosparnių tyrėjų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio – analitinio centro gamtosaugos ekspertas Remigijus Karpuška.

Pasak R. Karpuškos, šikšnosparniai gyvena kolonijomis, todėl ten, kur jie įsikuria, smarkiai sumažėja uodų. Didieji šikšnosparniai, pavyzdžiui, nakvišos gaudo ir karkvabalius. Kraštuose, kur siaučia maliarija, netgi įrengiami specialūs pastatai, kuriuose šikšnosparniai galėtų apsigyventi. Jeigu pasiseka ir kolonija įsikuria, per kelerius metus šikšnosparniai maliarijos židinį sunaikina.

„Ir Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie nori, kad netoli jų sodybų apsigyventų šikšnosparniai. Prieš kelerius metus žmonės net Vilniuje, prie nuosavo namo buvo iškėlę inkilą. Jeigu inkilas saugiai įrengtas ir į jį nelandžiojama – viskas gerai. Tačiau niekas negarantuoja, kad šikšnosparniai apsigyvens, tikimybė – 50 proc. Šikšnosparniams labai svarbu ramybė, jeigu aplink nuolat vaikščios žmonės, jie tą vietą paliks. Reikėtų, kad 10-20 metrų atstumu nuo šikšnosparnių buveinės niekas nevaikščiotų”, – sakė R. Karpuška.

Šikšnosparnius žiemą pražudo keli prabudimai

R. Karpuška priminė, kad visos Lietuvoje gyvenančios šikšnosparnių rūšys yra saugomos, tad su šiais gyvūnais būtina elgtis atsargiai. Iki šiol į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip dar vadinamą Lietuvos raudonąja knyga buvo įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių. Nuo 2019 m. šis sąrašas trumpės, išbrauktos ir kelios šikšnosparnių rūšys, jų lieka 6.

„Į Raudonąją knygą įtraukiamos tos rūšys, kurioms reikalinga apsauga. Neįtraukiamos tos, apie kurias trūksta informacijos. Pavyzdžiui, išbrauktas šikšnosparnis – ūsuotasis pelėausis. Jis Lietuvoje yra aptiktas tik vieną kartą – rasta jo kaukolė. Daugiau nė sykio mūsų šalyje jis nepastebėtas, apie jį nėra jokios informacijos. Todėl iš sąrašo ir išbrauktas”, – paaiškino R. Karpuška.

Lietuva įsipareigojo visus šikšnosparnius saugoti ir pasirašiusi tarptautinę Eurobats sutartį, dar vadinamą Londono sutartimi. Saugoti šikšnosparnius įpareigoja ir Europos Sąjungos Buveinių direktyva. Ypatingo supratingumo prireikia, kai šikšnosparniai žiemoja. Didžiausia šikšnosparnių žiemavietė Lietuvoje yra Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis. Ten žiemoja daugybė kūdrinių pelėausių. Buvusios Vilniaus gynybinės sistemos bunkerius Antakalnyje yra pamėgę europiniai plačiaausiai. Tūkstančiai šikšnosparnių taip pat žiemoja Kauno fortuose. Gamtosaugininkai griežtai perspėja į šikšnosparnių žiemavietes neiti nuo pat spalio iki gegužės mėnesio – žmonių smalsumas šiuos ypatingus gyvūnus gali pražudyti.

„Šikšnosparniai pakimba ant sienų, lubų ir taip praleidžia visą žiemą, nesimaitina. Sulėtėja jų širdies plakimas, medžiagų apykaita, kūnas atvėsta – būnant tokios būsenos sukauptos maisto atsargos naudojamos labai taupiai. Patalpoje paprastai būna vos 10 laipsnių šilumos. Vien į ją įėjęs žmogus savo kūnu, lyg koks šildytuvas, paveikia temperatūrą. Vien tai, ir garsai, judesiai išblaško šikšnosparnius, jie sunerimsta. Gelbėdamasis šikšnosparnis kelia savo kūno temperatūrą ir sunaudoja daug atsargų. Jų gali nepakakti iki pavasario. Apskaičiuota, kad jei šikšnosparnis per žiemą atsibunda 3-4 kartus, jis žus iš bado – sunaudos atsargas, išskris ieškoti maisto, tačiau žiemą vabzdžių neras”, – teigė R. Karpuška.

Paneigė mitus apie šikšnosparnius

Tam, kad žmonės įgautų daugiau žinių apie šikšnosparnius, organizuojamos paskaitos apie juos, ekskursijos. Per tokius renginius R. Karpuška žmonėms palieka savo kontaktus ir prašo pranešti apie užfiksuotus šikšnosparnius. Tokiu būdu pavyko surinkti daugiau informacijos apie retą dvispalvį plikšnį, kuris kartais užfiksuojamas urbanizuotose teritorijose. R. Karpuškai smagu ir paneigti apie šikšnosparnius sklandančius mitus.

„Taip, yra 3 rūšys šikšnosparnių vampyrų, kurios minta žinduolių ir paukščių krauju. Tačiau jos gyvena atogrąžose. Lietuvoje tokių nėra. Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai gaudo tik vabzdžius. Su tuo susijęs ir kitas mitas. Kai šikšnosparnis sukasi aplink žmogų, tai jis daro ne dėl to, kad į plaukus įsikabintų, o dėl to, kad žmogus traukia vabzdžius, kuriuos ir medžioja šikšnosparniai”, – šypsojosi R. Karpuška.

Apie niekadėjus praneša aktyvistai ir mokslininkai

Temines ekskursijas organizuojančios ir bunkerius Antakalnyje prižiūrinčios Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyr. specialistas ekologas Rokas Butkus teigė, kad žmonių susidomėjimas šikšnosparniais auga, vis daugiau supranta, kodėl šiuos gyvūnus reikia saugoti ir kodėl negalima eiti į jų žiemavietes. Vis dėlto, visokių atvejų pasitaiko, todėl direkcija šiemet, kaip ir ankstesniais metais jau ruošiasi bunkeriuose įrengti grotas. Nes, pasak R. Butkaus, be smalsuolių į bunkerius žiemą bando patekti ir benamiai.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius teigė, kad už šikšnosparnių žalojimą ar naikinimą yra numatytos baudos. Jų dydis yra nuo 60 iki kelių šimtų eurų. A. Klimavičius teigė, kad specialistams apie pažeidimus dažniausiai praneša įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai ar mokslininkai. Jie pastebi žiemavietėse išlaužtas grotas, kurios dažnai tampa metalo vagių grobiu. O kartais žiemavietėse benamiai ar paaugliai sugalvoja užkurti laužus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.