Vos saulei patekėjus – į mišką stebėti ir klausyti paukščių

„Ruduo, tad atrodo, kad didžioji dalis paukščių jau išskridę, bet tikrai ne visi. Žąsys, antys ir kiti vandens paukščiai vis dar migruoja. Juos galima stebėti Žuvinte, Nemuno deltoje ir prie kitų didžiųjų vandens telkinių”, – sako ornitologas Marius Karlonas.

 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Gintarė Micevičiūtė

Nov 28, 2018, 8:37 AM

Pasak jo, dabar pats metas pasigrožėti ir gulbėmis. Jos kaip tik skrenda žiemoti į Vakarų Europą, o pailsėti stoja Lietuvoje. „Be to, Kauno ar Elektrėnų mariose dabar yra tūkstančiai kuoduotųjų, žilųjų, jūrinių ir kitų rūšių ančių, taip pat narų ir kitų paukščių – jie migracijos laikotarpiu nusileidžia pas mus”, – vardijo M. Karlonas.

Ornitologas teigė, kad Kaunas ir žiemą išlieka geriausia vieta paukščiams stebėti. Žemiau hidroelektrinės esanti Nemuno atkarpa neužšąla, tad ten susitelkia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių žiemojančių vandens paukščių. Tiesa, M. Karlonas įspėjo, kad nereikėtų šių paukščių lesinti per anksti, kol nepradeda spausti šaltukas.

„Žmonės skuba su vaikais prie vandens telkinių ir pramogauja lesindami paukščius. Bet paukščiams dėl to nieko gero. Jei paukštis migracijos metu pas mus nusileidžia pailsėti ir žmonės ima jį šerti, jis galvoja, kad čia pragyvens, todėl lieka. Tačiau kai oras iš tiesų atšąla, žmonės nebe taip aktyviai eina lesinti paukščių. Jie būna patekę į spąstus – perskristi iki kito neužšąlančio telkinio, kur būtų maisto, pavyzdžiui, iš Kauno į Vokietiją, jiems neužtenka jėgų ir jie lieka įkalinti”, – paaiškino M. Karlonas.

Todėl ornitologas ragina paukščius pradėti lesinti tik tada, kai ateina tikra žiema, aplinkiniai vandens telkiniai užšąla ir primena, kad duona, batonas ir kitokie kepiniai sparnuočiams netinka – toks maistas juos tukina.

„Žiemą prie Kauno yra tekę rasti gulbę, kuri svėrė 14 kilogramų, nors apskritai jos maksimalus svoris galėtų būti 11 kilogramų, o šaltuoju metų laiku ji turėtų sverti minimaliai – apie 7 kg. Paukščius patartina lesinti natūraliomis grūdinėmis kultūromis, tinka ir smulkintos daržovės. Lesalą reikia pilti į vandenį, seklumoje, maždaug 5 cm gylyje. Šerti paukščius reikia tik tose vietose, kur vanduo neužšąla ir tik tada, kai visi kiti vandens telkiniai jau būna užšalę”, – teigė M. Karlonas.

Paukščių stebėtojai žiemą dalyvauja konkursuose

Ne vandens paukščiams – zylėms, bukučiams, žaliukėms ir kitiems, žiemą lengviau, nes jie gali migruoti ir patys susirasti maisto. M. Karlonas sako, kad juos galima lesinti ir smarkiai neįžiemojus. Tinka saulėgrąžos, kanapių sėklos, nesūdyti lašiniai, o, pavyzdžiui, strazdai mėgsta obuolius. „Toks lesinimas yra ir edukacija. Prie lango įrengę lesyklėles ir matydami atskrendančius paukščius, žmonės ima jais labiau domėtis. Kartu pradeda labiau mylėti gamtą ir ją saugoti”, – pasakojo M. Karlonas.

Stebėti ir klausyti paukščių giesmių M. Karlonas kvietė į miškus – šaltuoju metų laiku jie aktyviausi vos prašvitus, pirmąsias porą valandų po saulės patekėjimo.

„Miškuose, parkuose ir laukuose dabar galima išgirsti ir kaip geniai treliuoja, ir kaip žvirblinės pelėdos švilpauja. Iš viso apie pusantro šimto skirtingų rūšių paukščių. O nuo Kalėdų iki Naujų metų paukščių stebėtojai kasmet varžosi, kas pamatys daugiau skirtingų rūšių paukščių. Būna, kad vienam stebėtojui pavyksta išvysti ir šimtą rūšių. Kuo daugiau skirtingų buveinių žmonės aplanko – miškų, pievų, pajūrį ir kt., tuo daugiau skirtingų paukščių gali pamatyti”, – teigė M. Karlonas.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius perspėjo, kad Lietuvoje žiemojantiems paukščiams pavojų kelti gali ne tik netinkamas maistas ir lesinimo laikas, bet ir vandenyje sumerkti žvejų tinklai. „Pajūryje žiemoja nardantys vandens paukščiai. Laimikį jie turi užsitikrinti vienu panėrimu. Jeigu įsipainioja į tinklą, jis žūsta. Todėl žvejų tinklai turi būti statomi giliau vandenyje, kad į juos neįsipainiotų nei paukščiai, nei kiti gyvūnai”, – teigė D. Nicius.

Jis pridūrė, kad jeigu paukščiams žiemą ima trūkti maisto, gamtininkai patys pakviečia gyventojus prisidėti prie jų gelbėjimo. O jeigu žmonės nori organizuoti kokią nors akciją, pavyzdžiui, vestis klasę vaikų lesinti paukščių, geriausia prieš tai pasitarti su gamtos apsaugos specialistais.

Sužieduota rekordiškai daug sparnuočių

Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakojo, kad šiemet mūsų šalyje užfiksuota net penkis kartus mažiau varnėnų nei pernai, bet apskritai paukščių srautas – rekordinis.

„Mūsų stotis yra viena seniausių pasaulyje. Šiemet paukščius gaudėme šešiomis gaudyklėmis. Skaičius rekordinis – 125 tūkst. Iki rugsėjo buvo tik 20 tūkst. paukščių, varnėnų visai nebuvo, bet paskui – tikras antplūdis. Manome, kad taip nutiko, nes paukščiams ši vasara buvo palanki veistis. Be to, mums juos gaudyti pūtė palankūs pietvakarių ir vakarų vėjai”, – teigė V. Jusys.

Spalio 4-ąją per vieną dieną buvo sugauta daugiausiai paukščių stoties istorijoje – 7300. Gegužę pirmą kartą Lietuvoje užfiksuota iberinė pečelinda, iki šiol šį paukštį buvo sužiedavę tik kaimynai lenkai, taip pat suomiai ir švedai. Tarp retesnių šiemet pagautų paukščių -įvairių rūšių pečelindos, sibirinis bukutis. Daugiausiai užfiksuota įvairių rūšių zylių, nykštukų.

„Prieš dvejus metus buvau radęs negyvą paukštį, įvertinau, kad tai – rytinė langinė kregždė. Specialistai tik visai neseniai patvirtino, kad tai ir buvo būtent ši rūšys. Tai reiškia, kad tuomet šis paukštis Europoje buvo užfiksuotas pirmą kartą. Įdomu, kad šiemet labai mažai varnėnų, net nebuvo kam Lietuvoje nulesti vyšnių. Gali būti, kad varnėnų mažėja, nes Vakarų Europoje ant jų yra užpurškiama chemikalų, kai jie puola vynuogynus”, – pasakojo V. Jusys.

Invazinės paukščių rūšys išstumia vietines

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė papasakojo apie invazines paukščių rūšis. Tai – Lietuvoje invazine laikoma kanadinė berniklė ir Europos Sąjungoje invaziniais laikomi indinė varna, baltaskruostė stačiauodegė antis, egiptinė žąsis bei šventasis ibis.

„Visi šie paukščiai Lietuvoje yra labai retai. Kanadinės berniklės kartais pastebimo migracijos metu. Porą kartų užfiksuoti egiptinė žąsis ir šventasis ibis, kurie atsitiktinai atklajojo iš pietų. Būna, kad invazines paukščių rūšis žmonės augina kaip dekoratyvines, tačiau jos pabėga ir pradeda daugintis bei išplinta gamtoje, o tada kelia grėsmę vietinėms rūšims, nes jas išstumia iš jų buveinių, kyla hibridizacijos grėsmė ir pan.”, – teigė L. Janulaitienė.

Pavyzdžiui, kanadinės berniklės ir egiptinės žąsys išperi daug jauniklių ir agresyviai saugo savo teritoriją. Jų pasitaiko Didžiosios Britanijos, Belgijos parkuose ir ten prie vandens telkinių jos veja žmones bei kitus paukščius.

Norint Lietuvoje auginti invazines paukščių rūšis yra reikalingas leidimas, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau, pasak L. Janulaitienės, leidimai išduodami tik norint invazines paukščių rūšis naudoti tik tam tikrais tikslais – moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir komerciniais tikslais. „Bet norint jį gauti reikia įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, kurie nustatyti ES Reglamente arba Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje, pavyzdžiui, reikia sužymėti invazines rūšis mikroschemomis arba žiedais, turėti atitinkamos kvalifikacijos specialistus, parengti nenumatytų atvejų planą ir kt.”, – paaiškino L. Janulaitienė.

Šiuo metu yra išduotas vienas leidimas naudoti invazines rūšis – Lietuvos zoologijos sodas pagal jį gali laikyti egiptines žąsis ir šventuosius ibius. L. Janulaitienė pridūrė, kad leidimas nereikalingas tiems žmonėms, kurie invazines rūšis įsigijo prieš jas įtraukiant į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą – jas leidžiama laikyti iki jų natūralios mirties, bet tik kaip augintinius, ne komerciniais tikslais. Be to, jas draudžiama veisti, jos turi būti laikomos uždaroje valdoje, draudžiama paleisti į gamtą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.