Portalo lrytas.lt skaitytojas Andrius pasidalijo kadru, kuriame matyti vaikštinėjantis gandras ir paukščio likimu susirūpinę gelbėtojai.
Tačiau ornitologai ragina elgtis atsakingai ir neskubėti gelbėti paukščio, kol stiprūs žiemos šalčiai nespaudžia.
Lietuvos ornitologų draugijos nario, ornitologo Mariaus Karlono teigimu, gandrus Pamaryje pastaruoju metu registravo keli stebėtojai ir ornitologai, gandras taip pat buvo matytas ir Klaipėdoje.
„Pamačius gandrą dabar nereikėtų nieko daryti, nes kiekvienais metais Lietuvoje jų po vasaros lieka žiemoti. Jei jiems tampa per šalta ar pritrūksta maisto, jie nuskrenda į sąvartynus, ar pasitraukia piečiau – pavyzdžiui, į Lenkiją ar Vokietiją.
Šiuo metu gandrui didelės grėsmės nėra, nes Pajūrio regionas yra beveik be sniego, yra atvirų, neužšalusių vandens telkinių, tikėtina, kad gandrai randa maisto, todėl gandras teoriškai turi visas galimybes pasitraukti piečiau ar ten, kur yra maisto.
„Jei pašaltų stipriai, tada reikėtų jį bandyti lesinti, prisivilioti ir kad jis peržiemotų kažkokioje patalpoje. Tačiau vieni mokslininkai sako, kad jokiu būdu negalima lįsti prie paukščio, o kiti rekomenduoja žmogiškiau elgtis, siūlo padėti ir neleisti numirti. Tai dviprasmiška situacija. Reikia žiūrėti objektyviai ir vertinti esamą situaciją“, – teigė ornitologas M. Karlonas.
Jei gandras jaus, kad jam tampa per šalta, tikėtina, kad jis pats sugebės pasitraukti į šiltesnes Europos vietas. „Mano požiūris toks, kad gelbėti reikia tada, kai tikrai yra blogai ir reikia suteikti jam galimybę pasitraukti. Šis paukštis į Afriką jau neišskris – patrauks iki Lenkijos ar Vokietijos. Tačiau jo lesinti visokiais duonos gaminiais ir kitais maisto produktai nereikėtų“, – aiškino M. Karlonas.
Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas teigė, kad šis gandras – tai arba nusilpęs, sužeistas jauniklis, arba žmonių prijaukintas ir vėliau paleistas į laisvę paukštis
„Nusilpę paukščiai dažniausiai žūva, o tie, kurie prijaukinti ir pripratinti prie lesalo bei nebeturintys instinkto migruoti gamtoje be žmogaus taip pat dažniausiai neišgyvena. Jais jau žmonės turi rūpintis.
Tačiau kol yra atodrėkis, jis ir pats prasimaitins. Bet jei stipriai pašaltų, tokį paukštį, jei įmanoma, reikėtų pagauti, ir atiduoti gyvūnų globėjams „Nuaras“.
Jei dėl žmogaus kaltės jis neišskrido, būtų žmogiška juo pasirūpinti, kai užeis šalčiai ir nebeliks maisto. Tačiau su žmonėmis peržiemoję ir prie lesalo pripratę gandrai sunkiau adaptuojasi natūralioje gamtoje. Todėl ši situacija yra labai sudėtinga, niekas negali tiksliai pasakyti, kaip geriausia elgtis.
Bet kokiu atveju, gamta jį jau yra praradusi, tad belieka juo pasirūpinti, jei šalčiai paspaustų ir paukštis neįstengtų pasitraukti į šiltesniu kraštus“, – aiškino ornitologas V. Eigirdas.
Anot V. Eigirdo, pamačius gandrą žiemos metu nereikėtų nustebti, man nemažai sergančių ar silpnesnių gandrų lieka žiemoti sąvartynuose.
